2024 metais Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija kartu su partneriais Moterų informacijos centru, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centru bei Telšių krizių centru, vykdė projektą „Sveiki, santykiai! Smurto romantiniuose santykiuose apraiškų atpažinimas“, kurio metu siekė informuotos ir smurto artimoje aplinkoje problemai jautrios jaunuomenės.
Projekto tikslo buvo siekiama įgyvendinant veiklas trijose srityse – viešinimo, analitikos bei švietimo.
Viešinimas
Projekto viešinimo veikloms buvo sukurtas vizualinis identitetas – projekto logotipas, spalvinė gama, vizualų stilius. Šiuo vizualiniu identitetu rėmėsi socialinių tinklų žinutės, interaktyvūs žaidimai, mokymų skaidrės, kvietimai į renginius ir kt.
Nacionalinė informacinė kampanija vykdyta socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, iš viso pasidalinta 65 žinutėmis, kuriose dalintasi apie sveikų santykių požymius, asmenines ribas, žalingo elgesio bei smurto apraiškų romantiniuose santykiuose atpažinimą, analitinių veiklų rezultatus, pagalbos išteklius ir pan. Žinutėse santykiai buvo tarsi personalizuoti ir kiekviena žinutė prasidėjo kreipiniu „Sveiki, santykiai!”, o žinučių vizualuose buvo naudojami žaismingi elementai. Žinutės iš viso buvo parodytos 1,554,854 kartus, pasiekė 363,928 Meta vartotojus.
Siekiant didesnio pasiekiamumo, projekto metu bendadarbiauta su nuomonės formuotojais, tokiais kaip Ineta Stasiulytė (184 tūkst. sekėjų) ir Viktorija Bradauskė (27,4 tūkst. sekėjų) Iš viso parengtos ir paviešintos žinutės kartu su 6 nuomonės formuotojais jų „Instagram“. paskyrose.
„Instagram“ platformoje taip pat parengti ir paviešinti 4 interaktyvūs žadimai – vieną žaidimą sudarė 8 klausimai apie smurto atpažinimą romantiniuose santykiuose, žalingą ir sveiką elgesį, asmenines ribas bei analitinės veiklos rezultatus. Vieno žaidimo vidutinis pasiekiamumas – 48 vartotojai.
Projekto metu nufilmuotos, sumontuotos ir paviešintos 4 tinklalaidės temomis: „Kaip nesumaišyti, kur rūpestis, o kur kontrolė?“ su Rugile Butkevičiūte; „Kaip žinoti, kas poros santykiuose normalu?“ su Virginija Ratiukiene ir Rugile Zmitrevičiūte; „Ar man reikia santykių dabar?“ su dr. Akvile Giniotaite ir „Ką daryti, jei išsiskyriau?“ su Greta Kraujalyte ir Artūru Rudomanskiu. Tinklalaidėse kelti paprasti, bet svarbūs klausimai, siekiant diskusijų su ekspertais metu suteikti jaunuomenei žinių apie smurtinio elgesio atpažinimą romantiniuose santykiuose, asmenines ribas, pagarba grįstus sveikus santykius ir jų puoselėjimą, pagalbos išteklius. Tinklalaidės buvo perklausytos 682 kartus.
Viešinimo veiklas vainikavo suorganizuota ir įgyvendinta konferencija, kurios metu pristatyti informacinės kampanijos rezultatai, atliktų tyrimų apie jaunimo patiriamą smurtą romantiniuose santykiuose ir jo požiūrį į tokį smurtą rezultatai, parengtos rekomendacijos dėl smurto apraiškų romantiniuose santykiuose atpažinimo (analitinė veikla), mokymo programos švietėjams/jaunimo darbuotojams ir jaunimui bei interaktyvūs žaidimai. Konferencijoje dalyvavo 50 švietėjų, jaunimo darbuotojų bei jaunuolių.
Analitinės veiklos
Projekto rėmuose įgyvendintos 3 analitinės veiklos, kuriomis ištirta, kaip įvairios socialinės padėties jaunimas geba pastebėti SAA apraiškas romantiniuose santykiuose. Esamų įvairių tyrimų ar tyrimų fragmentų susijusių su SAA apraiškomis romantiniuose santykiuose ar vertybinėmis jaunimo nuostatomis į šiuos santykius lyčių aspektu antrinė analizė atskleidė, kad romantiniai santykiai, nors ir neabejotinai svarbūs asmenybės formavimuisi, socialiniai integracijai ir saviraiškai, turi ir neigiamas puses. Tyrimai patvirtina, kad romantiniuose santykiuose taikomas fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ir kibernetinis smurtas. Rastų Lietuvos mokslininkų tyrimų apie jaunimo romantiniuose santykiuose respondentai taip pat yra studentai. Paauglių smurtinės patirtys apsiriboja patyčių tyrimais ir retai siejamos su romantiniais santykiais. Seksualinio smurto šio amžiaus grupės romantiniuose santykiuose problema apskritai. Taigi, smurto jaunimo romantiniuose santykiuose problema yra opi, tad, Lietuvoje būtina išplėsti šios problemos tyrimus, susitelkiant į visas smurto jaunimo romantiniuose santykiuose formas: fizinį, psichologinį, seksualinį tiesiogiai ir kibernetinėje erdvėje patiriamą smurtą.
Kiekybiniame tyrime įvairių jaunimo socialinių grupių anketinė apklausa šiomis temomis dalyvavo 1743 jaunimo grupės atstovai, iš kurių 7 anketos neįtrauktos į kiekybinio tyrimo rezultatų analizę dėl jų netinkamumo / nekorektiškumo. Iš tyrimo dalyvių kiek mažiau nei pusė apklaustų respondentų yra patyrę fizinį smurtą. Tai rodo aukštą smurto paplitimą Lietuvos visuomenėje. Nesaugiausia vieta fizinio smurto požiūriu yra tėvų ar globėjų namai, nes didžiausia tikimybė patirti smurtą yra tėvų namuose (18,8 %) ir mokymo bei ugdymo įstaigose (14,3 %). Apie trečdalis apklaustų besimokančiųjų turi seksualinės prievartos patyrimo. Didžiausia tikimybė patirti seksualinę prievartą yra nuo draugų ir pažįstamų (12,3 %), o taip pat ir nepažįstamų žmonių (9,4 %). Seksualinę prievartą merginos patiria dažniau nei vaikinai. Lyginant besimokančiųjų vidurinėse mokyklose ir gimnazijose merginų ir vaikinų seksualinės prievartos patyrimą, tokios prievartos nepatyrė 70,9 % merginų ir 86,7 % vaikinų. Taigi, skirtumas tarp merginų ir vaikinų beveik 16 %. Merginos dažniausiai patiria draugų ir pažįstamų bei nepažįstamų žmonių, o vaikinai – draugų, pažįstamų ir bendramokslių seksualinę prievartą.
Tiriant vertybines nuostatas pastebėta, kad labiausiai jaunimas sutinka su stereotipu „Jei vaikinas (mergina) labai pavydi savo partnerės (-io), tai reiškia, kad ji(s) jam (-ai) tikrai rūpi“ – 41,1 % besimokančių vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje merginų ir 35,1 % vaikinų, net 95 % besimokančių profesinio mokymo įstaigose vaikinų ir 70,1 % merginų laikosi šio stereotipo. Mažiausiai jaunimas pasiduoda stereotipui, kad dažnai merginos yra pačios kaltos, jei vaikinai prieš jas naudoja smurtą. Tarp besimokančių vidurinėse mokyklose ar gimnazijose merginų taip galvoja tik 3,8 % ir 5,6 % vaikinų. Tarp besimokančių kolegijose vaikinų taip galvojančių iš viso nėra.
Paskutinioji analitinė veikla – kokybinis tyrimas, kurio tikslas – papildyti atlikto jaunuolių kiekybinio tyrimo „Sveiki romantiniai santykiai“ duomenis, koks elgesys romantiniuose santykiuose yra laikomas smurtiniu, kai, pagal apklausos duomenis, tarp smurtinio ir nesmurtinio elgesio ribos nėra aiškios, ir išsiaiškinti, kokios priemonės būtų tinkamos jaunus žmones informuoti apie smurtinį elgesį, jo atpažinimą ir veikiančią pagalbos sistemą.
Tyrimo metodas – fokusuotos diskusijos su bendrojo ugdymo, profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviais ir studentais. Iš viso buvo atliktos keturios diskusijos, kuriose dalyvavo 19 respondentų iš trijų ugdymo įstaigų tipų – profesinės mokyklos, aukštosios mokyklos bei vidurinės mokyklos ar gimnazijos. Kokybinio tyrimo duomenimis, smurtas romantiniuose jaunų žmonių santykiuose yra gana paplitęs reiškinys, įvardijamas kaip „opi problema“. Smurtinio elgesio priežastimis yra laikomi tiek kultūriniai veiksniai, tiek individų lygmens veiksniai. Nepriklausomai, ar buvo aptariamas galimas fizinis, ar psichologinis, ar seksualinis smurtas, pabrėžiama, kad pagrindinis kriterijus jiems atpažinti neaiškiose situacijose, yra partnerių abipusis sutarimas dėl elgesio priimtinumo, kad tam tikras elgesys nė vienam iš jų nekeltų diskomforto, netaptų besikartojančio nepasitenkinimo priežastimi. Psichologinis smurtas yra viena labiausiai paplitusių, sykiu, sunkiausiai atpažįstamų smurto formų. Jaunimas aktyviai naudojasi skaitmeninėmis technologijomis, todėl kibernetinė erdvė tampa nauja rena, kurioje gali pasireikšti smurtiniai elgesio modeliai.
Remiantis analitinių veiklų duomenimis parengtos rekomendacijos smurto apraiškų romantiniuose santykiuose atpažinimui. Rekomendacijos išskirtos švietimo ir socialinės politikos sprendimų priėmėjams ir formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų bendruomenėms bei pristatytos baigiamosios konferencijos metu. Taip pat, pagal analitinių veiklų rezultatus buvo parengtas ir paviešintas elektroninis infografikas.
Plačiau su rekomendacijomis bei tyrimų rezultatais galite susipažinti žemiau esančiose nuorodose:
Smurto jaunimo romantiniuose santykiuose tyrimų analizė
Kiekybinio tyrimo „Sveiki romantiniai santykiai“ ataskaita
Kokybinio tyrimo „Sveiki romantiniai santykiai“ ataskaita
Rekomendacijos dėl smurto jaunimo romantiniuose santykiuose mažinimo
Švietėjiškos veiklos
Projekto metu parengtos 3 mokymo programos, iš kurių viena skirta švietėjams ir jaunimo darbuotojams, kitos dvi – jaunimui. Suorganizuoti trijų tipų kontaktiniai mokymai: vieni (16 ak. val.) skirti tobulinti švietimo darbuotojų kompetencijas, suteikiant jiems priemones ir juos įgalinant kalbėtis bei vesti pamokas/diskusijas jaunimui SAA ir netoksiškų romantinių santykių tema. Mokymai vyko Kaune, juose dalyvavo 26 švietėjai iš 12 Lietuvos savivaldybių. Vėliau šie švietėjai pagal mokymų programą pravedė užsiėmimus jaunimui ir pasiekė 374 jaunuolius ir jaunuoles.
Jaunimui parengtos dvi mokymų programos, skirtos supažindinti jaunuomenę su SAA apraiškomis romantiniuose santykiuose, priežastimis ir pasekmėmis, pateikiant rekomendacijas, kaip atpažinti SAA apraiškas romantiniuose santykiuose, kaip kalbėti apie savo ribas ir kaip išvengti SAA apraiškų romantiniuose santykiuose. Parengta trumpoji mokymų programa (4 ak. val.), kuri buvo įgyvendinta 13-oje savivaldybių, mokymuose iš viso dalyvavo 492 jaunuoliai ir jaunuolės.
Tęstinė mokymų programa (12 ak. val.), skirta jaunimą supažindinti ne tik su auksčiau minėtomis temomis, bet ir paruošti jaunuolius ir jaunuoles perteikti žinias apie sveikus santykius bendraamžiams, įgyvendinta 5 savivaldybėse ir pasiekė 113 jaunuolių.
Iš viso švietėjiškų veiklų metu pasiekti 979 jaunuoliai ir jaunuolės.
Su mokymo programomis susipažinti galite čia:
16 ak. val. mokymo vadovas švietėjams ir jaunimo darbuotojams
12 ak. val. mokymo programa „Sveikų santykių dirbtuvės“
4 ak. val. mokymo programa „Sveikų santykių dirbtuvės“
Projektą finansavo LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Projekto įgyvendinimui skirta 170000 EUR suma. Projekto veikloms panaudota 170000 EUR.