Minint dvidešimt metų, kai buvo priimta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija dėl moterų, taikos ir saugumo šių metų liepos 1 d. Vilniuje organizuojamas tarptautinis forumas skirtas aptarti JT Darbotvarkę „Moterys, taika ir saugumas“ bei skatinti ir stiprinti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą įgyvendinant JT ST rezoliuciją.
JAV programų alumnių prof. Dalia Leinartės ir Rugilės Butkevičiūtės kartu su Asociacija Moterų informacijos centras, JAV ambasados Lietuvoje bei LR Užsienio reikalų ministerijos organizuojame forume pasisakys LR Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen, JAV ambasadorius Lietuvoje Robert Gilchrist, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, LR Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, LR Užsienio reikalų viceministras dr. Mantas Adomėnas bei 23 pranešėjai iš Lietuvos, Norvegijos, Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo bei Baltarusijos.
Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad prieš 20 metų pirmą kartą Jungtinių Tautų istorijoje buvo įvertintas moterų vaidmuo ir patirtis ginkluotuosiuose konfliktuose, pabrėžtas moterų indėlis taikos derybose ir demokratinių procesų plėtrai. Tarptautinis moterų lyderystės forumas “Moterys, taika ir saugumas” ragina užtikrinti aktyvų moterų dalyvavimą visuose sprendimų priėmimo procesuose konfliktų apimtose ir po konfliktų atsigaunančiose teritorijose, įskaitant taikos palaikymo misijas, derybas dėl taikos ir į konfliktų prevenciją nukreiptą diplomatiją. Vienas pagrindinių Darbotvarkės „Moterys, taika ir saugumas“ bei JTST Rezoliucijos 1325 tikslų – užtikrinti moterų teisių ir lyčių lygybės principų taikymą karinių konfliktų metu ir jiems pasibaigus siekiant išvengti nepalankios reakcijos į moterų teises ir smurtinio ekstremizmo prieš mergaites ir moteris.
„JAV įsipareigojimas palaikyti moteris, taiką ir saugumą yra stipresnis nei bet kada. Vadovaujant prezidento Bideno administracijai, atnaujinome partnerystę su organizacija „UN Women“ (JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetu) ir siekiame suteikti moterims daugiau galimybių visame pasaulyje. Moterų padėtis visuomenėje – tai demokratijos išsivystymo atspindys. Esame pasirengę dirbti išvien su mūsų sąjungininkais vardan taikos, saugumo, lygybės ir žmogaus teisių visiems vizijos įgyvendinimo“, – teigia JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas.
LR užsienio reikalų viceministras dr. Mantas Adomėnas pabrėžė, kad „Mums svarbu, kad darbotvarkė “Moterys, taika ir saugumas“ yra įgyvendinama bendromis valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastangomis. Pilietinės visuomenės ekspertų dalyvavimas ieškant inovatyvių būdų, kaip paskatinti moteris įsitraukti į konfliktų sprendimo, taikos kūrimo bei išlaikymo procesus čia ypatingai vertingas ir svarbus“.
Šiandien netrūksta pavyzdžių apie moterų indėlį sprendžiant konfliktus – Euromaidano įvykiai 2014 m., konfliktai autoritarinėje Baltarusijoje. “Kova už demokratiją yra neatsiejama nuo moterų teisių ir lyčių lygybės. Už jas privaloma kovoti čia ir dabar,” – teigia viena forumo organizatorių prof. Dalia Leinartė. Moterys yra motyvuotos įsitraukti į taikos palaikymo ir demokratijos vystymo procesus, nes siaubingos konfliktų patirtys yra jų asmeninės istorijos. Būtent moterys kuria kasdienį karo sugriautą bendruomenės ir šeimos gyvenimą. Matome dvi problemas. Pirma, nors moterų aktyvizmas sveikinamas ir pageidaujamas masiniuose protestuose, jos vėliau nėra įtraukiamos į oficialių derybų ir konfliktų sprendimo procesus. Antra, visuomenė nepritaria moters, kaip savarankiškos karinių konfliktų ir taikos procesų dalyvės, vaidmeniui. Kyla klausimas, ar pačios moterys reikalauja užtikrinti moterų žmogaus teises ir lyčių lygybę demokratiniuose procesuose konfliktų apimtoje Rytų kaimynystėje?
“Turime pripažinti, jog gyvename ne tik COVID – 19, bet ir smurto prieš moteris pandemijos akivaizdoje. Karas prasideda už uždarų durų namuose ir išplinta už jų ribų. Siekiant užtikrinti taiką ir saugumą mūsų ir kaimyninėse valstybėse turime įtraukti visus visuomenės narius” – situaciją apibendrino Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
Pasaulio banko duomenimis, smurtas prieš moteris nusineša daugiau 15 – 44 m. amžiaus moterų gyvybių ir sukelia sunkesnę negalią nei sunkios ligos, eismo nelaimės, maliarija ir karas kartu sudėjus. Lietuva aktyviai prisideda prie demokratinių procesų plėtros karo veiksmų apimtoje Rytų kaimynystėje. Lietuva prisideda ir prie konfliktų, kurie įtraukia visą visuomenę – vyrus, moteris, vaikus, sprendimo.