Kiekvieną pavasarį pasitinkame minėdami kovo 8-ąją, kai pakvimpa spalvotomis tulpėmis. Šią dieną prisimenamos moterys. Tarptautinė moterų solidarumo diena šiemet mini savo 110 metines. Tai svarbus žingsnis moterų emancipacijoje, siekiant lyčių lygybės karjeros, ekonominėje, politinėje, kultūrinėje bei socialinėje srityse.
Paklausėme, ką apie šią šventę mano vyrai.
Ar reikalinga lyčių lygybė?
Fiziologiškai lytis yra duotybė, tačiau tarp lyčių egzistuoja biologiniai ir socialiniai skirtumai. Biologiniai lyčių skirtumai yra susiję su skirtinga vyrų ir moterų fiziologija. Biologinė lytis nenulemia žmogaus individualumo, tuo tarpu socialiniai skirtumai yra suformuoti aplinkos. Profesijos, darbai, socialiniai vaidmenys net daiktai ar tam tikras elgesys dažnai skirstomi į „moteriškus“ ir „vyriškus“, tačiau lyčių vaidmenys yra kintantys ir priklauso nuo skirtingo kultūrinio suvokimo.
Psichoterapeutas Dainius Jakučionis sako, jog jam lyčių lygybė yra gyvenimas, darbas, atlyginimas ir požiūris į jį ne pagal tai, kokia lytis, o pagal kompetenciją, sugebėjimus, asmenines savybes. „Svarbu apie tai kalbėti, nes vis dar yra pasąmoningas stereotipas lyčių klausimu ir kuo daugiau apie tai kalbama, tuo daugiau žmonės apie tai galvoja ir gali keisti savo požiūrį“, – mano jis.
LRT radijo laidų vedėjas Darius Matas mano, jog lyčių lygybė turėtų būti taip natūralu, kaip atsukus čiaupą išvysti tekantį vandenį ar priėjus pėsčiųjų perėją apsidairyti į abi puses. „Apie lyčių lygybę susimąstome tik tada, kai jos nėra. Kai savo ar kito žmogaus kailiu patiriame jos stoką – nelygybę.“
Aktyvi siekiamybė
Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinio komiteto vykdomasis direktorius Vaidotas Ilgius teigia, jog šiuolaikiniame pasaulyje lygios žmonių teisės ir galimybės, nežiūrint lyties, seksualinės orientacijos, kilmės, rasės, tautybės yra (ar bent turėtų būti) savaime suprantamas dalykas.
„Dalis visuomenių narių dar laikosi konservatyvių, „tradicinėmis“ vadinamų sampratų ir vertybių – ir tas man, socialinės rinkodaros specialistui, suprantama. Pokyčiai vyksta laipsniškai, „įkaitinant“ situaciją, kurioje neapsieinama be konfliktų. Būdami pokytyje turime aktyviai jame dalyvauti, teigdami, aiškindami, komentuodami ir jei reikia įrodinėdami tiems, kurie pažangos pokyčiui inertiškai priešinasi. Kalbėdami lašas po lašo prisidedame sukdami raidos ratą į tinkamą pusę“, – sako V.Ilgius.
Lyčių stereotipai
Visi kalbinti vyrai pripažįsta, jog teko augti su lyčių stereotipais. D. Matas prisimena, jog vaikystėje sužinojo, kad berniukams negerai verkti. „Užtikrintai žinojau, kokius žaislus man reikia rinktis, kokius rūbus dėvėti, kuo domėtis, nors neatminčiau, kada ir kas man tai pasakė. Dabar suprantu, kad tai ateina iš aplinkos: tėvų, draugų, televizoriaus. Iš noro neiškristi iš bendro konteksto. Dalies jų pavyko atsikratyti, dalį jų tepavyko sau įvardinti“, – sako žurnalistas.
V.Ilgius sakosi augęs pakankamai liberalioje terpėje, kiek leido tuometinės sąlygos. „Mūsų senelių ir tėvų karta nevalingai mums – o mes savo vaikams – perduodame dalį to kartaus, Žemaitės tekstuose atskleisto, šiuolaikinėje visuomenėje nebetinkančio paveldo. Tik reflektuodami ir aiškiai kalbėdamiesi, kartais skausmingai besiginčydami ir susibardami, pamažu galime keisti savo ir savo aplinkos suformuotus įpročius, trukdančius dabar ir ateityje skleistis pagarbiai ir atsakingai laisvei ir lygybei“, – mano jis.
Vyrai ir gėlės
Oficialiai Tarptautinė moterų solidarumo diena Lietuvoje įteisinta 2002 m. sausio 24 dieną Lietuvos Respublikos Seimo. Šios dienos užuomazgos prasidėjo, kai 1905 m. Vilniuje įkurta organizacija moterų teisėms ginti.
Tarptautinė moterų solidarumo diena pirmą kartą Lietuvoje paminėta 1914 m., o Lietuvai tapus Tarybų sąjungos dalimi šios dienos reikšmė kiek pakito. Lietuvoje ši šventė vis dar turi komunistinį atspalvį, todėl dažnai komercializuojama. Tarybų Sąjungoje šią dieną moterims buvo dovanojamos dovanos bei gėlės, o sveikinimo tekstuose pastebimi propagandos pėdsakai.
Toks požiūris klaidina ir vyrus. D. Matas sako, jog santykis su šia diena jam buvo keblus. „Viena vertus, nuo mažumės žinojau, kad kovo 8-ąją, kaip vyras, eidamas ten, kur bus pažįstamų moterų, privalau nešti gėlių. Gėlės – daug kam patinka. Atneši, užsidedi pliusą ir tarsi viskas puiku. Tačiau, kaip daug metų žmogaus teisių aktyvistų apsuptyje brendęs žmogus supratau, kad diena juk ne gėles dovanoti skirta. Tad kurį laiką tekdavo rinktis: nešti gėlę, nors tuo iki galo netiki, ar nenešti gėlės ir rizikuoti, kad dalies būsi palaikytas chamu, kuriam sunku kartą metuose nupirkti tulpę.“
Laisvės partijos Biržų skyriaus pirmininkas Vytas Neviera mano, kad moterys neturėtų būti prisimenamos tik šią vieną dieną. „Nemanau, kad šiandien visiems vyrams reiktų užplūsti gėlių kioskelius ir dovanoti tulpes. Juk tai daryti galima bet kada, niekas netrukdo, bet mes esame pripratę švęsti šventes, jas ideologizuojame. Iš kitos pusės, daugelis dalykų šiomis dienomis turi jiems dedikuotas dienas, o jų tikslas – atkreipti dėmesį, nepamiršti, minėti ir puoselėti. Galima ir gėlę padovanoti (geriausia dar gyvą, augančią)“, – sako jis.
Kodėl verta minėti?
Nepaisant neigiamos šios dienos konotacijos, kalbinti vyrai sutinka, jog Tarptautinę moterų solidarumo dieną verta minėti. „Šią dieną pažymiu reaguodamas į Jungtinių Tautų kvietimą šią dieną minėti prisimenant pasaulio moterų pasiekimus įveikiant etnines, kultūrines, ekonomines ar politines kliūtis“,– sako V. Ilgius.
Anot jo, praeito amžiaus pradžioje prasidėjęs moterų lygių teisių judėjimas atnešė nepaprastai svarbių visuomeninių pokyčių, kurie gal šiandien atrodo savaime suprantami, bet buvo pasiekti iškilių lyderių ir jų sekėjų atkakliomis pastangoms, drąsa ir pasiaukojimu. „Tai verta kasmet prisiminti, semiantis įkvėpimo ir naujos energijos toliau gerinant pasaulį visiems, nepaisant lyties, rasės, socialinių, ekonominių ar kultūrinių skirtumų“,– ragina jis.
V. Neviera siūlo pasinaudoti JAV pavyzdžiu ir vietoj vienos dienos padaryti Moterų istorijos mėnesį. „Pasaulyje ilgą laiką dominavo vyrai, daug dalykų išties buvo suskurti moterų, jie neretai buvo pražiūrimi ir moterų indėlio į pasaulio raidą tinkamai neįvertiname. Tad gal atsisakykime kovo 8- osios ir visą kovo mėnesį Lietuvoje dedikuokime moterims ir jų istorijai?“
Galbūt ši kovo 8-oji bus diena, skirta atviroms diskusijoms, o ne „padovanok gėlytę, nutildyk moterytę“ šventė?