Statistika rodo, kad moterų, o ypač jaunų merginų, dalyvavimas politikoje yra ženkliai mažesnis nei vyrų. Tačiau, tai nereiškia, kad neturime gerųjų pavyzdžių – kasdien jaunos merginos skinasi kelią į politinę karjerą, mokosi, domisi, ruošiasi ateičiai. Įgyvendinant projektą „Tavo balsas keičia taisykles“ vykdome informacinę kampaniją #AŠlyderė, kurios metu suteiksime platformą jaunoms merginoms, kurios dar tik svajoja apie rinkimų kampanijas, komandas ar miestus, kuriuose kiekviena jausis saugi. Jų vizijos – tai mūsų visų ateitis.
Pirmoji ateities lyderė, pasidalinusi savo istorija su mumis, yra paralimpiete, politikos mokslų studente Gabrielė Čepavičiūtė. Susipažinkime!
- Gabriele, papasakok trumpai apie save – kas tu esi ir kas tave atvedė iki politikos studijų?
Esu Gabrielė. Dabar man devyniolika, tuoj sueis dvidešimt. Esu profesionali plaukikė, bet už baseino ribų stengiuosi būti kažkas daugiau. Jau kokioje devintoje-dešimtoje klasėje žinojau, kad noriu veikti kažką su žmogaus teisėmis. Iš pradžių galvojau apie teisę, bet supratau, kad jei studijuosiu Lietuvoje, tai bus tik Lietuvos teisė. Be to, šeimoje man vis sakydavo, kad būsiu advokatė arba politikė, nes daug kalbu ir diskutuoju. Galiausiai supratau, kad per politiką žmogaus teisių pokyčius galima daryti greičiau.
- Ar buvo konkretus įvykis, tema ar patirtis, kuri paskatino labiau domėtis politika?
Nėra vieno konkretaus įvykio, tiesiog susidėjo daug faktorių. Pati gimiau su negalia ir augdama Lietuvoje mačiau daug neteisybės: mačiau, kaip mama metė darbą, kad mane prižiūrėtų, patyriau patyčias, girdėjau stereotipus apie moteris. Labai anksti pradėjau domėtis šia sritimi – šeštoje klasėje angliškai perskaičiau Simone de Beauvoir knygą „Antroji lytis“. Nors supratau tik dalį, tai uždegė norą veikti.
- Kas tave motyvavo stoti į vieną stipriausių politikos universitetų Europoje?
Visada žinojau, kad noriu studijuoti užsienyje. Planas A buvo JAV, nes ten geriausios sąlygos derinti sportą ir mokslą. Tačiau pamačiusi, kad išrinko Trumpą, sudvejojau, ar ten gausiu kokybiškas politikos mokslų studijas. Paskutinę minutę pradėjau ieškoti alternatyvų Europoje. Į Prancūzijos universitetą dokumentus pateikiau tik todėl, kad ten stojo mano draugas. Kai gavau kvietimą, supratau, kad tai mano „svajonės universitetas“, kur galiu ir gauti aukštą išsilavinimą, ir toliau plaukti.
- Kodėl nenorėjai likti Lietuvoje, bet dabar planuoji grįžti?
Iš pradžių tiesiog norėjau tarptautinės patirties ir maniau, kad niekada negrįšiu. Tačiau studijuodama ir matydama, kas vyksta Lietuvoje, kartais pajuntu gėdą už savo šalį ir suprantu, kad noriu prisidėti prie pokyčių. Studijos Prancūzijoje man suteikė galimybę susipažinti su žmonėmis iš viso pasaulio ir pamatyti visiškai kitokius kontekstus. Šias žinias vėliau noriu parvežti ir pritaikyti Lietuvoje.
- Ką tau asmeniškai reiškia sprendimas rinktis politikos kelią?
Nors turiu asmeninę patirtį kaip moteris su negalia, suprantu, kad mano patirtis didmiestyje skiriasi nuo žmonių patirčių mažesniuose miestuose. Todėl mano pirmas žingsnis būtų kalbėtis su bendruomenėmis. Viską daryčiau tik su kitų žmonių pagalba, nes vienas žmogus negali žinoti visų detalių. Man svarbiausia yra mokytis ir daryti.
- Kaip įsivaizduoji savo ateitį, ar matai save aktyviai veikiančią politikoje?
Planuoju baigti bakalaurą ir tada tęsti magistro studijas Paryžiuje, nes ten programos yra labai stiprios. Iš viso studijoms skirsiu apie penkerius metus. Po to noriu grįžti į Lietuvą ir dirbti su tomis sritimis, kur matau didžiausią neteisybę – moterų teisėmis ir žmonių su negalia klausimais. Mane ypač nervina tai, kad Seime dabar neturime nei vieno žmogaus su negalia, jie atrodo tiesiog pamiršti. Noriu keisti šią situaciją ir tikiuosi, kad mano „jaunatviškas naivumas“ ir noras padėti niekada neišblės.
- Kokius pokyčius labiausiai norėtum kurti Lietuvoje, o gal Europoje?
Daugiausia pokyčių norėčiau matyti Lietuvoje, ypač atstovavimo srityje. Pavyzdžiui, dabar Seime neturime nei vieno žmogaus su negalia. Jie atrodo tiesiog pamiršti. Noriu kurti pokyčius, kad tokios grupės būtų girdimos. Taip pat noriu skatinti žmones ne tik eiti balsuoti, bet ir patiems aktyviai prisidėti – kad ir savivaldybės ar bendruomenės lygmeniu. Manau, kad geriau būti tomis problemomis matomais, negu visą gyvenimą tik skųstis, kaip viskas blogai, bet nieko nepabandyti pakeisti.
- Kokios temos tau politiškai yra artimiausios ir kodėl?
Man artimiausios – žmogaus teisės, moterų teisės ir žmonių su negalia klausimai. Nors mano patirtis vienaip atrodo Kaune, o kitaip gali atrodyti kituose miestuose, noriu būti tas balsas, kuris atstovauja šioms bendruomenėms.
- Kodėl, tavo nuomone, jaunoms moterims verta domėtis politika jau dabar?
Verta, nes politika tiesiogiai veikia mūsų gyvenimus. Labai lengva sakyti, kad politika yra purvinas reikalas, bet jei mes joje nedalyvausime, sprendimai bus priimami be mūsų. Moterims politikoje vis dar tenka susidurti su stereotipais, bet aš manau, kad geriau eiti, bandyti ir būti matomoms. Svarbu domėtis jau dabar, nes tai ugdo kritinį mąstymą ir neleidžia kitiems nuspręsti už tave. Reikia eiti mažais žingsneliais – nebūtina iškart kandidatuoti į Seimą, galima pradėti nuo pokyčių savo artimoje aplinkoje.
- Kokius dažniausius stereotipus apie moteris politikoje pastebi? Kodėl svarbu apie tuos stereotipus kalbėti garsiai?
Lietuvoje vis dar nuolat girdžiu, kad moters vieta apskritai nėra politikoje – kad tai grynai „vyrų reikalas“, o moteris turi sėdėti namie su vaikais. O jei jau drįsti derinti karjerą ir motinystę, iškart esi „bloga mama“.
Bet labiausiai mane nervina tie išsireiškimai apie stiprias lyderes. Pavyzdžiui, kai apie Šimonytę vyrai sako: „Man ji patinka, nes ji – su kiaušiais“. Mane tai tiesiog dusina! Kodėl moters stiprybė turi būti lyginama su vyriškumu? Žmonės moteriškumą ir emocionalumą mato kaip silpnybę, nors iš tikrųjų empatija politikoje reiškia be galo daug.
- Kaip manai, kuo jaunos moterys praturtina politiką?
Žinai, aš apie tai galėčiau kalbėti labai daug. Lietuvoje moterų politikoje vis dar turime mažai – Seime jų nesiekia nė trisdešimt procentų. Tad pirmiausia, daugiau moterų reiškia daugiau dėmesio problemoms, kurios vyrams dažnai tiesiog neegzistuoja, nes jie neturi tos patirties.
Štai kuo mes praturtiname politinį lauką:
- Atnešame „nematomas“ temas: Tik moterys į darbotvarkę tvirtai įtraukia tokius klausimus kaip seksualinis priekabiavimas, teisės į abortą ar motinystės (kurios tikrai nėra „atostogos“, kaip kai kas bando sakyti) reikalai. Vyrai šiomis temomis dažniausiai nekalba, nes jie apie tai tiesiog nepagalvoja.
- Atstovaujame patirčiai, o ne teorijai: Kaip dabar Seime neturime žmonių su negalia, todėl niekas apie juos ir nekalba, taip ir su moterimis – jei mūsų ten nebus, niekas neinicijuos pokyčių, nes tik mes žinome, ką reiškia susidurti su tam tikrais iššūkiais kasdienybėje.
- Griauname stagnaciją: Mes inicijuojame pokyčius būtent todėl, kad jaučiame tų pokyčių trūkumą savo kailiu. Jaunos moterys atneša drąsą nebeignoruoti socialinių klausimų, kurie ilgą laiką buvo nustumti į šoną kaip „antraeiliai“.
Trumpai tariant, mes praturtiname politiką tuo, kad padarome ją žmogiškesnę ir pilnesnę.
- Ką pasakytum merginai, kuri domisi politika, bet nedrįsta žengti pirmo žingsnio?
Patarčiau pradėti nuo bendruomenės. Mes dažnai jaučiamės vieni, bet kai surandi žmones, kurie patiria tą pačią neteisybę, atsiranda noras jiems padėti. Pradėk nuo mažų pokyčių savo aplinkoje – kai pamatysi, kad gali kažką pakeisti ten, atsiras drąsos ir „didžiajai“ politikai. Tiesiog žinok, kad tu turi galią, net jei dabar tas atstumas tarp politikų ir mūsų atrodo milžiniškas.
- Nuo ko, tavo nuomone, paprasčiausia pradėti jaunam žmogui, norinčiam įsitraukti į politiką ar pilietinę veiklą?
Svarbiausia – savanorystė ir bendruomenė. Savanoriaudamas „Maisto banke“ ar „Raudonajame kryžiuje“ pamatai tikrąją neteisybę ir supranti, kad politika liečia kiekvieną. Susirask savo bendruomenę (pvz., moksleivių sąjungą) – ten suprasi, kad turi galią daryti pokytį. Išeik iš savo burbulo, išgirsk kitų istorijas ir tiesiog pabandyk.
Projektą „Tavo balsas keičia taisykles“ finansuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Projekto partnerės: Moterų informacijos centras, Kretingos moterų informacijos ir mokymų centras, Stebėk teises.