Liepos 29 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko neabejotinai vienas svarbesnių šios vasaros koncertų. Ne todėl, kad J. Haydno oratorija „Pasaulio sutvėrimas“ yra puikus kūrinys, o Šv. Kristoforo orkestras, choras „Jauna muzika“ ir solistai – puikiausi atlikėjai. Didžiuma publikos susirinko dėl dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos.
Prieš kelerius metus VŽ „Savaitgaliui“ duotame viename retų interviu, paklausta, kas apskritai yra dirigentas, ji, nusijuokusi ypatingu savo juoku, pasakė: „Vaikystėje važiuodavau pas močiutę prie Lakajų ežero, ji sakydavo: na ką tas dirigentas, tik muses mojuoja.“
Tuomet kalbėjomės apie tai, kad galingųjų dirigentų rikiuotėje – Wilhelmas Furtwangleris, Herbertas von Karajanas, Claudio Abaddo, šių dienų garsieji Ornelo Mutti, Barenboimas, Dudamelis ir t. t. – moterų pavardžių nėra. Mirga tuomet sakė, kad išties pripažintų moterų dirigenčių pasaulyje labai mažai, tačiau ateityje tai turėtų keistis: kai studijavo Grace ir Leipcige, kurse buvo bent kelios merginos, Ciuriche – gal 50%, tačiau, vėlgi, daugelis vyrukų, su kuriais ji mokėsi diriguoti, dabar veikia visai ką kita.
„Man atrodo, kad klausimas, gali moterys diriguoti ar ne, nekyla. Čia įdomesnis profesionalumo, o jį pasiekti turi ir vyrai, ir moterys, klausimas“, – tuomet sakė ji.
Plačiau skaitykite: www.vz.lt
Straipsnio autorė: Beatričė Laurinavičienė “Verslo žinios”
Nuotrauka: D. Matvejevas