2020 metais prasidėjusi pasaulinė pandemija negrįžtamai pakeitė daugumos gyvenimus, kardinalūs pokyčiai įvyko ir darbo rinkoje. Žaibišku greičiu turėjusios prisitaikyti įmonės, ilgos darbo valandos iš namų su vaikais, prisijaukintas hibridinis darbo modelis. Tačiau įvykę pokyčiai kai kam kardinaliai pakeitė gyvenimus į gerą. Vis dėlto, prieš keičiant darbą ar profesiją psichologė rekomenduoja gerai įsivertinti esamą situaciją ir nedaryti skubotų sprendimų.
Iš IT į tekstų rašytojas
Sėkmingai IT analitike dirbusi Milda Ulozaitė džiaugiasi pandemijos atneštais karjeros pokyčiais. Nors darbo IT srityje niekada netrūksta ir ši sritis vis labiau tampa moterų siekiamybe, Milda įsidėjo savo Vokietijoje įgytą verslo informatikos diplomą į stalčių ir nutarė imtis tekstų rašymo. „Prasidėjus karantinui atsirado labai daug laiko apmąstyti, ką veikiu gyvenime ir ką noriu veikti toliau. Po truputį pradėjau jausti, jog mano darbas tapo mechaniniu, norėjau daugiau kūrybos. Bandžiau prisiminti, ką mėgau veikti vaikystėje ir prisiminiau, jog man patikdavo rašyti knygutes – taip pamažu tapau tekstų rašytoja”, – pasakoja Milda.
Nors profesinių pokyčių pradžia nebuvo lengva, M. Ulozaitė džiaugiasi, kad jiems ryžosi ir sulaukė ne tik aplinkinių nuostabos, bet ir Didelio palaikymo, juk grįžti į IT sritį galima bet kada, tačiau verta pasimatuoti savo svajonę. „Šie karjeros pokyčiai paskatino mane iš Austrijos grįžti į Lietuvą. Nors grįžau dar visai neseniai, jau turiu susiplanavusi daug darbų kitiems metams. Atsirado didelis noras kurti ir įgyvendinti savo idėjas” , – teigiamais pokyčiais džiaugiasi mergina.
Grįžo į Lietuvą
Penkiolika metų Anglijoje su šeima gyvenusi Dovilė sako, kad prasidėjusio karantino metu atsirado laiko sustoti ir apmąstyti savo gyvenimą. „Rūpinausi gyvenamųjų pastatų priežiūra, studentų nuomos sektoriuje, darbas tikrai nesustojo, tačiau atsiradus kelioms
laisvoms minutėms, sumažėjus rutinos intensyvumui, pavyko persidėlioti vertybes, pandemija paskatino žengti tą žingsnį, kurį vis atidėliojau – su šeima grįžti į Lietuvą”.
Grįžusi į Lietuvą Dovilė pradėjo dėliotis savo profesinį gyvenimą iš naujo, padėjo ir Anglijoje įgytas diplomas. „Nė vienos sekundės nesigailiu grįžusi į Lietuvą, matau savo gyvenimą ir ateitį čia. Lietuvoje galima laisvai eiti į parką, mišką, važiuoti prie ežero, maudytis bei grybauti. Turime labai gražią gamtą ir daug laisvės, man labai trūko prisilietimo prie mūsų gamtos”, – sako moreris ir priduria, jog pandemija jai atnešė ne tik karjeros pokyčius, bet ir pokyčius visame gyvenime.
Kaip žinoti, jog verta keisti darbą
Klinikinė psichologė Lina Noreikienė sako, jog nėra vieno klausimo, į kurį atsakius, būtų aišku, ar verta imtis karjeros pokyčių, todėl prieš žengiant šį žingsnį, ji rekomenduoja daugelį dalykų savyje patyrinėti. Pradedant nuo klausimo sau, ko aš noriu ir kokia yra mano pirminė motyvacija viską keisti.
„Kartais puolama į visai kitas sferas siekiant pabėgti nuo esamo darbo, kuriame galbūt nėra gerai: gal nesiseka, kad nesijaučiama komados dalimi, priimama, gal atlygis yra per mažas ar kt. Taip pat, galbūt kažkas iš artimos aplinkos ėmėsi tos srities ir dabar yra labai sėkmingas. O gal kažkas labai įkalbinėja keisti profesiją dėl kažkokių priežasčių ir tai nėra asmeninis noras. Svarbu visa tai yra įsivardinti, nes darbo ar profesijos keitimas nebūtinai išspręs šias problemas ar išpildys norus”, – rekomenduoja psichologė.
Anot jos, kartais gerai paanalizavus, kodėl norime ryžtis pokyčiams galime ir suprasti, kad gal nieko nereikia keisti, nes jaučiatės gerai ten, kur dabar esate: „Vienas iš labai svarbių klausimų sau būtų, kaip aš jaučiuosi šiame darbe, šioje profesijoje. Ir atsakyti sau vertėtų kuo išsamiau, kuo plačiau: kada kaip jaučiuosi, įsivardinti sau visus jausmus. Jeigu patiriu baimę šiame darbe, tai kada ir ko man baisu bei kaip profesijos (ne tik darbo vietos) keitimas tai padės man išspręsti? Tas pats ir su kitais jausmais”.
Ji rekomenduoja paieškoti pozityvių dalykų, kuriuos tikrai mėgstame, sugebame, kur sulaukiame palaikymo, pagyrų ar pritarimo.
Vis dėl to, nusprendus keisti darbą, psichologė rekomenduoja išsirašyti pliusus ir minusus, prieš imantis svarbių sprendimų, kai jaučiamės itin pasimetę, o jei sprendimą priimti labai sunku, pasikonsultuoti su specialistu.
Paruošė Aušra Matulaitytė