Pabėgėliai Lietuvoje: trys irakiečių šeimos – laukiamos darbdavių

Generic filters
Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in excerpt

Per ateinančius metus Lietuvą pasieksiantys daugiau nei šimtas pabėgėlių nebus didelė naujiena šaliai – Vilniuje jau du mėnesius gyvena ir tuoj dirbti pradės trys irakiečių šeimos. Darbdaviai laukia daugiau darbo rankų viešbučiuose, restoranuose, nevyriausybinės organizacijos plečia pajėgas ir ieško pastiprinimo – kasdienius reikalus tvarkyti padėsiančių savanorių. Labiausiai reikia mokyti kalbos norinčių, į parduotuvę, polikliniką palydėti galinčių, prižiūrėti vaikus pagelbėti sugebančių žmonių.

SVARBIAUSI ATSAKYMAI: KAIP PABĖGĖLIAI GYVENS LIETUVOJE

Lietuvoje jau kuriasi irakiečių šeimos

Peržiūrinėdami pabėgėlių sąrašus, tarptautinių organizacijų nariai mato, kad nemažai paliekančių karo krečiamą Siriją – viduriniosios klasės žmonės: gydytojai, inžinieriai, mokytojai. Saugesnės vietos ieško ir tie, kurie tėvynėje turėjo pagrindą po kojomis. „Du mėnesius Lietuvoje gyvenančių trijų irakiečių šeimų nariai – mokytojai, mokyklos raštinės darbuotojai, viena mergina dirbo Kultūros ir sporto departamente. Didžioji dalis tų žmonių kvalifikuoti, raštingi“, – apibūdino Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė.

Irakiečiai kol kas pratinasi prie kitokios aplinkos, mokosi lietuvių ir anglų kalbų – juos, kaip ir kitus pabėgėlius, priimti netruks kurie nors iš dvidešimties su „Caritu“ bendradarbiaujančių darbdavių. Viena šeima gyvena Vilniaus parapijos bendruomenės namuose, kitos įsikūrė už žmonių suaukotus pinigus išnuomotuose būstuose. Trys nepilnamečiai vaikai lanko Vilniaus „Versmės“ gimnaziją, suaugusieji laukia leidimų dirbti, mokosi, bendrauja su kasdienius reikalus spręsti padedančiais ar tiesiog vakarienės į savo namus pakviečiančiais savanoriais.

„Savanoriai tampa svarbiausiais tarpininkais, atlieka pagrindinį palydėtojo darbą, – vieną pagrindinių irakiečių, o ir visų kitų pabėgėlių įsiliejimo į bendruomenę receptų įvardijo I. Skuodienė. – Ne socialiniai darbuotojai, institucijos, o žmonės savo noru teikia pagalbą, kuri yra būtina – integracija galima tik per bendruomenę, o bendruomenė ir esame mes patys. Kas parodo, kur parduotuvė, kas palydi į banką, kas pakviečia pietų ar aprodo miestą, užsiima su vaikais. Tokį modelį taikome, matome, kad jis veikia.“

Šiuo metu Vilniaus daugiabučiuose gyvena ir dar 90 pabėgėlių, prieglobstį gavusių užsieniečių, kurių kasdienybė ne itin skiriasi nuo kaimynystėje įsikūrusių lietuvių. „Kultūriškai artimiausi, lengviausiai integruojasi ukrainiečiai, baltarusiai, jų pas mus daugiausia. Puikiai į darbo rinką įsitraukė keletas afganistaniečių, vienas žmogus iš Irako, čečėnų šeimos – netgi jų moterys įsidarbino“, – skaičiavo Užsieniečių integracijos programos vadovė.

Pabėgėlio, teroristo arba pašalpų išalkusio tinginio mitą sklaidanti „Carito“ atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad nemaža dalis jų yra nuo ISIS bėgantys krikščionys, o iš jau mūsų šalyje gyvenančių užsieniečių didžioji dalis dirba. To nedaro tik mažus vaikus auginančios moterys, žmonės, kurie savo šalyse patyrė kankinimų, turi sveikatos problemų.

Daugiau skaitykite straipsnyje: ČIA

Straipsnio autorė: Rugilė Audenienė | Alfa.lt

 

Parašykite komentarą