Oranžinė spalva daugeliu Lietuvoje asocijuojasi su krepšinio kamuoliu. Visgi, ši spalva savyje talpina daugiau. Oranžinė, tai aktyvizmo prieš smurtą prieš moteris spalva. Šia spalva kasmet nusidažo visas pasaulis nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 10 d., minint 16-ka aktyvizmo dienų. Oranžinė spalva taip pat yra Nyderlandų Karalystės nacionalinė spalva.
Neatsitiktinai projektą „Orange the world 2023“, finansuojamą Nyderlandų Karalystės Lietuvoje, įgyvendinome būtent aktyvizmo dienų laikotarpyje – gruodžio 7 d.
Gruodžio 7-ąją specialistai dirbantys su nukentėjusiais nuo smurto artimoje aplinkoje, rinkosi į konferenciją Vilniuje „Tik TAIP reiškia TAIP: oranžinis pasaulis“. Tarp dalyvių, kurių buvo virš 120, svečiai iš visos Lietuvos ir įvairiausių institucijų atstovai – nuo teikiančių apsaugą, iki teikiančių pagalbą ir paslaugas nukentėjus nuo smurto artimoje aplinkoje.
Tik TAIP reiškia TAIP
Konferencijos pavadinimas bei joje dažniausiai skambėjusi frazė – tik taip reiškia taip. Ši frazė kirtinė kalbant apie seksualinį smurtą ir po truputį keičia anksčiau išgarsėjusią frazę „ne reiškia ne“. Nors pastaroji frazė irgi yra svarbi, seksualinio smurto kontekste svarbu išskirti ir suprasti, kad „ne“ gali skambėti įvairiai. „Man skauda“, „esu pavargusi“, „nenoriu“ ar „neturiu nuotaikos“ – visos šios frazės reiškia ne. Taigi svarbu užfiksuoti, kad tik aiškus sutikimas reiškia taip.
Visgi, ši frazė svarbi ir kalbant apie pagalbos teikimą moterims su negalia. Iš nukentėjusių moterų girdime, kad neretai pagalbą teikiantys asmenys nežino kaip elgtis su negalia turinčiu asmeniu, neatsiklausę liečia, puola vedžioti, neperspėję pasikviečia kitus darbuotojus į susitkimus. Tokio elgesio būti neturėtų ir tik gavę asmens su negalia sutikimą galime liesti jį, jo daiktus, įtraukti kitus žmones į diskusiją.
Seksualinis smurtas ir smurtas prieš moteris su negalia
Konferencijos tikslas – teikiančių apsaugą ir pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje specialistų kompetencijų didinimas. Įvairios Lietuvos moterų organizacijos dalyviams pristatė pagalbos teikimo moterims patyrusioms seksualinę prievartą artimoje aplinkoje bei moterims su negalia nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje modelius, dalinosi apsaugos, pagalbos ir paslaugų teikimo rekomendacijos.
Nors Lietuvoje pagalbos sistemos, tokios kaip Specializuotos kompleksinė pagalbos centrai, veikia jau kurį laiką, pokyčiams ir progresui vietos visada yra. Juolab, šalies statistika nėra džiuginanti.
2023 m. liepos 1 d. įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, padaugėjo asmenų, kuriems teikiama pagalba. Praėjusiais metais visoje Lietuvoje Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai aptarnavo 14 tūkstančių klientų, o įsigaliojus oderiui per pirmuosius tris mėnesius atvejų buvo virš 5 tūkstančių. Prie šio skaičiaus dar prisideda ikiteisminių tyrimų atvejai bei asmeniškai besikreipiantys žmonės. Pastarųjų taip pat daugėja.
Lietuvoje tarp smurto artimoje aplinkoje – daugiau nei 85 proc. moterų. Moterys paprastai nukenčia nuo vyrų – tokių atvejų daugiau nei 90 proc. Absoliuti dauguma moterų dažniausiai nukenčia nuo vyrų, su kuriais jos susijusios partnerystės ryšiais (nuo esamo ar buvusio sutuoktinio, partnerio), o vyrai didžiąja dalimi nukenčia nuo kitų vyrų – nuo brolio, sūnaus, dėdės, senelio, anūko, kito giminaičio. Visgi, vyrai nukenčia ir nuo partnerių, nepriklausomai nuo jų lyties.
Moterys turinčios negalią smurtą patiria 2-5 kartus dažniau nei kitos moterys. Tikslūs skaičiai nėra žinomi – Lietuvoje gyvena virš 120 tūkst. moterų su negalia, tačiau per pastaruosius septynerius metus vidutiniškai kasmet registruojami 147 smurto atvejai, o iš jų – nė vieno seksualinio pobūdžio.
Tai reiškia, kad prieinamos informacijos trūksta, o pagalbos sistemos nėra iki galo išdirbtos, nukentėję asmenys patiria ir antrinę viktimizaciją. Pastarajam reiškiniui daug dėmesio skirta konferencijos metu pristatytose rekomendacijose specialistams, dirbantiems su nukentėjusiais asmenims. Iš tiesų, moterų organizacijos daug dirba ties tuo, kad pagalba būtų prieinama visiems ir negalia kliūčių ją gauti nesudarytų.
Mes prie to taip pat prisidedame – Moterų informacijos centre pagalba nukentėjus nuo smurto artimoje aplinkoje yra teikiama ir gestų kalba, parengti informaciniai leidiniai lengvai suprantama kalba bei brailio raštu.
Geroji Nyderlandų Karalystės patirtis
Siekiant pokyčių bei sistemos gerinimo, svarbu atsižvelgti ir į kitų šalių gerąją praktiką. Konferencijoje „Tik TAIP reiškia TAIP: oranžinis pasaulis“ sulaukėme svečių iš Nyderlandų – Roterdame įsikūrusio pagalbos centro atstovių, Angela Zwiggers ir Naemi van Dijk. Jos pristatė savo centrą – Filomena. Šis centras teikia pagalbą tiek vaikams, tiek suaugusiems, kaip pačios atstovės įvardijo – nuo -9 mėnesių iki 99+ metų amžiaus. Iš tiesų, pagalba ir apsauga yra teikiama ir nėščioms moterims, ir nepilnamečiams vaikams. Filomena pagalbos centras veikia vienos stotelės principu – čia atvykusios nukentėjusios moterys sulaukia medicininės pagalbos, emocinės paramos, konsultacijų, policijos pagalbos, o esant reikalui yra ir apnakvindinamos.
Centro darbuotojai – atvejo vadybininkai, elgsenos ekspertai, konsultantai – glaudžiai bendradarbiauja tarpusavy bei su pareigūnais ir medicinos specialistais, teikia pagalbą patyrus smurtą ar jo pavojų, nukentėjus nuo seksualinio smurto, patiriant persekiojimą. Teikiamų paslaugų spektras yra išties platus, o glaudus bendradarbiavimas yra pavyzdinis. Filomena centras yra orientuotas į žmogų, į nukentėjusį asmenį, kad šiam būtų patogu, kad jis gautų būtinas paslaugas ir pagalbą vienoje vietoje.
Šis centras yra pavyzdys, kaip turi būti organizuojama pagalba. Šiai dienai tokių centrų Lietuvoje neturime. Deja, neturime nė specializuotos pagalbos centro nukentėjus nuo seksualinio smurto. Visgi, džiaugiamės konferencijos dalyvių gausa bei jų atstovaujamų organizacijų įvairove – paprašius pasidalinti vienu žodžiu, kuris labiausiai skambėjo galvoje po konferencijos, dalyviai dažnai minėjo bendradarbiavimą. Tikime, kad gerieji pavyzdžiai ir bendras tikslas atneš pokyčius!