Moterys nevertos Nobelio?

Generic filters
Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in excerpt

Kaip ir kasmet, spalio pradžioje buvo paskelbti Nobelio premijos laureatai. Nobelio premijos apdovanojimai teikiami nuo 1901-ųjų. Stokholme įsikūręs Nobelio fondas per 118 metų premijų teikimo istoriją įvertino 53 moteris. Pirmoji apdovanota moteris buvo Marie Curie, kuriai premija įteikta už pasiekimus fizikos srityje. Moterims iš viso buvo įteiktos 2 ekonomikos, 3 fizikos, 5 chemijos, 12 fiziologijos ir medicinos, 15 literatūros ir 16 taikos premijų. Ir tai viskas?

Moterys ir tikslieji mokslai

Daugiausia triukšmo sulaukia moterys, nominuotos fizikos ir chemijos mokslų srityse. Apžvelgus Nobelio premijų rezultatus buvo padaryta išvada, kad moterys vis dar nepakankamai pripažintos mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityse. Remiantis lyčių studijų tyrimais, JAV ir Europos Sąjungoje moterys sudaro daugiau kaip 40 proc. mokslo tyrėjų. Tačiau fizikoje jų skaičius nesiekia nė 25 proc.

Pastaraisiais metais atliktų tyrimų išvadose teigiama, kad ši sritis vis dar nėra palanki moterims, o kai kuriose šalyse moterims fizikėms sunku įsitvirtinti darbuose. Čia jos yra diskriminuojamos dėl savo lyties ar net patiria seksualinį priekabiavimą darbo metu, nes manoma, jog fizika – vyrų niša. Todėl tik viena moteris kas 55-erius metus gauna Nobelio premiją už pasiekimus fizikos srityje, 92 proc. apdovanojimų susišluoja vyrai. Panaši situacija yra ir ekonomikos srityje.

Liselotte Jauffred

Kopenhagos universiteto fizikos profesorė Liselotte Jauffred domėjosi veiksniais, kurie gali turėti įtakos lyčių nelygybei teikiant Nobelio premiją. Apdovanojimu įvertinami darbai, padaryti prieš daug metų ar dešimtmečių. Kyla klausimas, galbūt moterys paprasčiausiai dar nespėjo pasižymėti moksliniuose tyrimuose?

Statistika moterims nepalanki

L. Jauffred peržvelgė duomenis ir padarė išvadą, jog egzistuoja net 96 % tikimybė, kad šališkumas moterų atžvilgiu, o ne per maži jų pasiekimai įvairiose mokslo srityse lemia atitinkamą lyčių pasiskirstymą teikiant Nobelio premijas.

Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad moterys mokslininkės gali būti vertinamos blogiau nei mokslininkai vyrai. Tai vadinama „Matildos efektu“. Šią sąvoką pirmą kartą pavartojo amerikietė meno istorikė Margaret Rossiter. Sąvoka susijusi su aktyviste Matilda Gage, atkreipusia dėmesį į moterų pasiekimų ignoravimą moksliniuose tyrimuose.

2012 m. paskelbtame JAV tyrime teigiama, kad ta pati mokymo programa, skirta akademinėms įstaigoms, geresnio įvertinimo sulaukdavo tada, kai ją pateikdavo vyras. Pastebėta, kad nelygybės reiškinio priežastys yra labiau socialinės ir kultūrinės nei biologinės. Įtaką gali daryti net kai kurių žmonių įsitikinimas, kad visi vyrai pasižymi analitiniu ir loginiu mąstymu, o moterys yra labai jausmingos, todėl vadovaujasi emocijomis.

Situacijos nepagerina ir švietimo sistema, nes jau darželyje mergaitės ir berniukai skatinami užsiimti skirtingomis veiklomis, pavyzdžiui, žaisti lėlėmis arba konstruoti LEGO. Manoma, jog padėtis pagerės tik tada, kai vis dar vyrų dominuojamose srityse padidės moterų skaičius.

Gyvenimas su vyro slapyvardžiu

Dar visai neseniai jos rašė naktimis pasislėpusios virtuvės kamputyje, palinkusios prie stalų ar palangių, kai sumigdavo vaikai ir vyrai, o visi buities darbai būdavo nudirbti. Rašė ne bet kaip, o tikrai turėjo ką pasakyti, deja, joms tekdavo prisidengti savo vyrų vardais ir pavardėmis arba išgalvotais slapyvardžiais.

Moterys rašytojos turėdavo slėpti savo tapatybę, pasirinkdamos vyrišką pavardę, kovoti su seksizmu ir išankstinėmis nuostatomis. Taip rašė Charlotte Brontë ir jos seserys, Jane Austen, Virginia Andrews ir kitos autorės. Anksčiau dauguma leidėjų buvo vyrai ir jie manė, kad moterims literatūros pasaulyje ne vieta.

Olga Tokarczu

Šiandien moterys rašytojos dominuoja tarp perkamiausių knygų autorių, vis dėlto tik 15 moterų per 118 metų yra gavusios Nobelio literatūros premiją. Šiemet ši premija atiteko vyrui ir moteriai. Lenkų rašytoja Olga Tokarczuk tapo 15-a moterimi, pastebėta už savo nuopelnus literatūroje. Pirmoji moteris, gavusi Nobelio literatūros premiją, yra švedų rašytoja Selma Lagerlöf, apdovanota 1909 metais.

Belieka pasidžiaugti, kad situacija, nors labai lėtai, visgi keičiasi. Nobelio premija, toli gražu neatspindinti lyčių lygybės, per pastaruosius metus padarė pažangą. Karališkoji Švedijos mokslų akademija padidino moterų, pretenduojančių į premijas, skaičių. Deja, siekant lyčių lygybės įvairiose srityse šis skaičius ir laimėtojų statistika vis dar nedžiugina.

Parašykite komentarą