Socialinė moterų ir vyrų lygybė tapatinama su ateities investicija, dėl kurios auga net valstybės bendrasis vidaus produktas. Todėl daugelis valstybių stengiasi sukurti sistemą, kuri leistų visiems jos piliečiams turėti panašias darbo, poilsio, mokymosi ir tobulėjimo galimybes. Visuomenė, kuri yra atidi savo nariams, kur nėra ryškios atskirų žmonių grupių atskirties, kur pasirūpinama silpnesniaisiais – laiminga visuomenė. Didesnė socialinė lygybė užtikrina geresnius valstybės ekonominius rodiklius, o kartu ir visuomenės gerovę.
Situacija Lietuvoje, nors ir gerėja, tačiau labai lėtais tempais – pažeidžiamų žmonių grupių atskirtis yra nedovanotinai didelė. Neseniai Šiaulių universiteto Lyčių studijų mokslo centro mokslininkų atliktas tyrimas, kuris apėmė keletą pažeidžiamų grupių moteris: neįgalias moteris, etninėms mažumoms priklausančias moteris (įskaitant romes), vyresnes moteris (55-60 metų grupės – priešpensijinio amžiaus ir 60+ metų) ir migrantes, parodė, kad šioje srityje situacija yra taisytina.
Kokios pagrindinės priežastys lemia, kad pažeidžiamų grupių moterys negali mėgautis visaverčiu gyvenimu?
Kokias turime galimybes?
Galimybė apsirūpinti būstu. Oficialios informacijos apie daugumos tikslinių grupių (išskyrus neįgaliuosius) galimybes apsirūpinti būstu nėra pateikiama. Nežiūrint į tai, kad neįgaliesiems numatytos kai kurios lengvatos apsirūpinant būstu, tačiau beveik pusės jų poreikiai nėra patenkinti. Be to, visuomenėje kai kurių grupių atžvilgiu egzistuoja negatyvios nuostatos (pvz. romai, migrantai).
Galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Ir šioje srityje atskirų tikslinių grupių atžvilgiu egzistuoja diskriminacinės nuostatos. Pvz. abejojama dėl kai kurių paslaugų, ligų gydymo vyresnio amžiaus asmenims tikslingumo. Apskritai nėra pakankamai duomenų apie tikslinių grupių padėtį šioje srityje, kas, savo ruožtu, irgi gali reikšti požiūrį į šių paslaugų teikimą minėtoms grupėms. Priežastys, ribojančios galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, yra paslaugos kaina, fizinis pasiekiamumas, paslaugos kiekis, kokybė ir pan. Imigrantėms ir etninių mažumų atstovėms prisideda ir kultūriniai ypatumai. Pastebėta, kad romų sergamumas yra žymiai didesnis negu pagrindinės populiacijos.
Galimybė gauti socialines paslaugas. Nors yra parengtos ir vykdomos įvairios programos, socialinių paslaugų poreikis nėra patenkintas. Ypač daug klausimų kyla dėl galimybių vystyti socialines paslaugas bendruomeninių centrų tinkle, kiek toks tinklas yra pakankamas, kokia yra socialinių paslaugų neįgaliesiems bei kitoms tikslinėms grupėms paklausa. Migrančių ir tautinių mažumų galimybes gauti socialines paslaugas, kaip ir kitų rūšių paslaugas, iš dalies riboja jų kultūriniai ypatumai, kalbos barjeras, negatyvus visuomenės požiūris. Analizuojant atskiras paslaugų rūšis, akivaizdu, kad skirtingų tikslinių grupių poreikiai čia yra tenkinami nevienodai. Pvz. neįgaliesiems mažiausiai išplėtotos psichosocialinės pagalbos paslaugos, profesinis orientavimas ir konsultavimas, bendrųjų su darbu susijusių įgūdžių ugdymas. Be to, skirtingose savivaldybėse ši situacija gali stipriai skirtis. Fiksuojama teikiamų paslaugų kompleksiškumo stoka, kuri kyla dėl nepakankamo institucijų bendradarbiavimo, paslaugų tęstinumo neužtikrinimo, per mažo NVO, kaip socialinės integracijos paslaugų teikimo partnerio, įtraukimo.
Galimybė gauti teisines paslaugas. Teigiamų poslinkių šioje srityje yra, bet beveik visų grupių poreikiai dar nėra pakankamai patenkinti. Nors dauguma savivaldybių pritaikė pastatus fizinę negalią turinčių asmenų poreikiams, tebėra kliūčių asmenims, turintiems klausos ir regėjimo negalią, pasinaudoti pirmine teisine pagalba. Tam nepritaikytos ir internetinės svetainės, teikiančios informaciją apie teisinę pagalbą. Tautinių mažumų ir migrančių galimybės tai padaryti yra mažesnės dėl kalbos barjero, kultūrinių ypatumų sąlygoto gyvenimo būdo ir atitinkamų skirtumų įvairiose šalyse. Vyresnio amžiaus moterims šios galimybės ribojamos jų negebėjimo naudotis informacinėmis technologijomis bei atstumu.
Galimybė gauti paskolą verslui. Kadangi informacijos apie visų tikslinių grupių galimybes gauti paskolas verslui pradėti praktiškai nėra, tai nėra ir galimybės įvertinti, kokia yra kiekvienos tikslinės grupės padėtis. Fiksuota tik moterų – migrančių nuomonė, jog jos dažniau nei vyrai nurodė susidūrę su neigiama žmonių reakcija banke
Galimybė dalyvauti priimant sprendimus. Taip pat trūksta informacijos apie tikslinių grupių dalyvavimo priimant sprendimus galimybes. Imigrantės ir romės turi kiek mažesnes galimybes tai daryti nei kitų tikslinių grupių moterys. Nebent jos daugiau įsilietų į etnines bendruomenes, per kurias galėtų dalyvauti priimant ekonominius, politinius ir kt. sprendimus.
Gyveni kaime? Tavo situacija dar blogesnė
Kaime gyvenančių moterų situacija yra sudėtingesnė už mieste gyvenančių užimtumo ir švietimo srityse, nes kaime sunkiau rasti alternatyvių veiklos sričių, darbo vietų pasiūla mažesnė, čia vyrauja daugiau techninio, profesinio išmanymo ir žinių reikalaujantys darbai, kuriuos tradiciškai atlieka vyrai. Kaimo gyventojams būdingas didesnis pesimizmas, vertinant artimiausią perspektyvą, asmeninę situaciją ir veiklos prasmingumą; stipriau akcentuojamos nedarbo, alkoholizmo ir skurdo problemos, kritiškiau vertinama švietimo sistema, šeimos politika, būdingas mažesnis pasitenkinimo šeimyniniu gyvenimu ir didesnis socialinio nesaugumo jausmas (ypač vyresniame amžiuje, ligos atveju ir pan.) ir pan. Mažiau moterų , gyvenančių kaimo vietovėje, moka naudotis kompiuteriu ar kitomis informacinėmis, komunikacinėmis technologijomis bei turi tam reikalingas priemones (pvz. kompiuterius) savo namų ūkiuose. Net ir pačių mokymų atžvilgiu kaimo gyventojai yra nusiteikę pasyviau. Dažniausiai įvardijamos kaimo gyventojų mokymosi kliūtys yra pati gyvenamoji vieta, nuolatinės pagalbos ir priežiūros kitiems šeimos nariams, artimiesiems poreikis. Tos pačios priežastys apsunkina ne tik mokymosi, bet ir įsidarbinamumo bei kaimo moterų užimtumo apskritai galimybes. Kultūrinių poreikių tenkinimui vietovė neturi tokios didelės įtakos, kaip užimtumui ar švietimui. Tačiau kaime gyvenančių neįgalių moterų situacija yra blogesnė dėl susisiekimo galimybių, nes dauguma jų naudojasi visuomeniniu transportu, kuris kaimo vietovėse ne visada tenkina poreikius.
Visi duomenys – vyrų naudai
Beveik visi duomenys užimtumo srityje yra vyrų naudai. Tautinių mažumų (romės) moterys dažniau nei vyrai akcentavo tiesiogiai su tautybe susijusias įsidarbinimo problemas. Romių moterų situacija įsidarbinimo aspektu yra blogesnė negu vyrų – dirba beveik du kartus mažiau romių nei romų. Vyresnio amžiaus moterys patiria didesnę skurdo riziką, nes dėl buvusio nevienodo ir dažnai mažesnio už vyrus darbo užmokesčio gauna ir skirtingas pensijas, kurios tikėtina yra mažesnės nei vyrų, nes pastarųjų atlyginimai buvo didesni. Vienišų moterų pragyvenimo lygis daugeliu atveju yra žemesnis negu gyvenant šeimoje. Moterys turi didesnę socialinės atskirties tikimybę dėl pernelyg didelės finansinės priklausomybės nuo jų sutuoktinių/partnerių ir/arba nuo valstybės socialinės paramos. Moterys yra labiau finansiškai priklausomos nuo vyrų dėl visuomenėje įsigalėjusių stereotipų apie vyro ir moters vaidmenis, ypač prisiimant vaiko auklėjimo ir namų ruošos vaidmenis. Šiandien moterys dirba dvigubą darbo dieną: siekis daryti karjerą ir kartu išlikusi moterų „privilegija“ rūpintis namais. Mažesnio moterų aktyvumo priežastimi gali būti ir viešųjų priežiūros paslaugų trūkumas.
Kokios išvados?
Empirinio tyrimo išvados įvairiose srityje (užimtumo,.švietimo, kultūros ir kt.) byloja, kad pažeidžiamų grupių moterų situacija turėtų kelti rūpestį visuomenei, neįgalių moterų, etninėms mažumoms priklausančių moterų (įskaitant romes), vyresnių moterų (55-60 metų grupės – priešpensijinio amžiaus ir 60+ metų) ir migrančių padėtis, joms reikalinga didesnė pagalba.
Užimtumo sritis: didesnei daliai respondenčių per pastaruosius 12 mėn. finansinė padėtis prastėjo. Didžiajai daliai imigrančių įsidarbinti padėtų darbo birža, skelbimai lentoje bei internete ar seniūnija. Kaime gyvenančios moterys mano, kad įsidarbinti padėtų išsilavinimas ar nauja specialybė bei asmeninės savybės ir pačių noras. Negalę turinčios moterys teigia, kad šiuo aspektu svarbiausia išsilavinimas. Vyresnio amžiaus moterys labiausiai pasitiki darbo birža bei skelbimais internete ir spaudoje. O etninių mažumų grupei priklausančios moterys teikia pirmenybę išsilavinimui ir darbo biržos veiklai bei įvairiems skelbimams internete ir spaudoje. Labiausiai reikalinga pagalba, kuri padėtų susirasti darbą, imigrantėms ir negalę turinčioms moterims.
Švietimo sritis: tyrimo metu mokosi 29 proc. imigrančių ir 25 proc. negalę turinčių moterų. Vyresnio amžiaus moterys nesimoko dėl amžiaus, o etninių mažumų grupei priklausančios moterims dažniausias trukdis, siekiant mokslo yra finansinė padėtis. Vienareikšmiškai visos moterys labiausiai norėtų mokytis kalbų. Didžiausia paskata mokytis imigrantėms, kaime gyvenančioms ir etninių mažumų grupei priklausančioms moterims – darbas, didesnis darbo užmokestis ar siekis išlikti darbo rinkoje. Visiškai kitoks požiūris yra negalę turinčių ir vyresnio amžiaus moterų – jas labiausiai mokytis skatina noras tobulėti.
Kultūros sritis: pasyviausiai socialiniame kultūriniame gyvenime dalyvauja vyresnio amžiaus moterys, imigrantės ir etninių mažumų moterys. Pastarosioms dažniau dalyvauti trukdo laiko trūkumas, o vyresnio amžiaus moterims – prasta sveikata. Galimybes dažniau dalyvauti padidintų galimybė nemokamai dalyvauti kultūriniuose renginiuose, šių renginių organizavimas arčiau gyvenamosios vietos bei iš anksto pateikta informacija apie renginius ar renginių vykdymas patogesniu laiku.
Realiai pasinaudota galimybėmis
Apsirūpinimas būstu. Nagrinėjant tikslinių grupių galimybes apsirūpini būstu, nustatyta, kad 23 proc. negalę turinčių moterų pasinaudojo valstybės teikiamomis galimybėmis: įsigyjant būstą, finansine parama mažesnes pajamas gaunančių žmonių pirmojo būsto įsigijimui, galimybe gyventi globos namuose arba galimybėmis pritaikyti būstą savo poreikiams. 28 proc. negalę turinčių moterų iš miesto būstas nėra pritaikytas jų specifiniams poreikiams. Šis rodiklis yra didesnis tarp moterų iš miesto nei iš kaimo.
Medicinos paslaugos. Dažniausiai moterys naudojasi šeimos gydytojo ir odontologo paslaugomis. Valstybės remiamos sveikatos priežiūros paslaugomis aktyviausiai naudojasi negalę turinčios moterys. 45 proc. negalę turinčių moterų teigia, kad, teikiant medicinines paslaugas, buvo atsižvelgta į jų negalę. Didesnė dalis kaime gyvenančių vyresnio amžiaus moterų yra nepatenkintos gautomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Teisinė pagalba. Visų grupių atstovės mažai žino apie valstybės teikiamas teisines paslaugas. Pvz. trečdalis imigrančių apie tai nieko nežino. Prasčiausiai teisinių paslaugų kokybę vertina vyresnio amžiaus moterys.
Dažniausiai etninių mažumų grupės moterys naudojasi lizingu, įsigydamos kokį nors daiktą.
Kultūrinė ir politinė veikla. Dažniausiai imigrantės, kaime gyvenančios, negalę turinčios, vyresnio amžiaus moterys dalyvauja bendruomenės veikloje, o etninių mažumų atstovių tarpe didžioji dalis moterų užsiima saviveikla.
Dažniausiai Lietuvos pilietės politinę valią išreiškia balsuodamos, o imigrantės – pasirašydamos peticijose.
Apie tyrimą ir projektą
2013–2014 metais atliktas tyrimas rėmėsi Komiteto rekomendacijų Lietuvai 84 punktu ir apėmė keletą tikslinių moterų grupių – neįgalių moterų, etninėms mažumoms priklausančių moterų (įskaitant romes), vyresnių moterų (55-60 metų grupės – priešpensijinio amžiaus ir 60+ metų) ir migrančių. Buvo tiriama jų padėtis užimtumo, švietimo (įskaitant mokymąsi visą gyvenimą), kultūros srityse bei minėtų tikslinių grupių moterų galimybės apsirūpinti būstu, gauti sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas, teisinę pagalbą, paskolą verslui pradėti, dalyvauti priimant ekonominius, politinius ir kitus sprendimus. Tyrimu buvo siekiama pateikti šios situacijos analizę, nustatyti esamas problemas, įvertinti vykdomų priemonių poveikį ir pasiūlyti konkrečias priemones problemoms spręsti.
Tyrimas buvo atliekamas 2013-2014 metais. Jo eigoje buvo taikomi kiekybiniai (oficialios statistikos, 2011 m. gyventojų surašymo duomenys, antrinių šaltinių analizės (iš viso išanalizuota 253 šaltiniai), reprezentatyvi struktūrizuota telefoninė apklausa (1 098 respondentės)) ir kokybiniai (pažeidžiamos grupės moterų tiesioginė apklausa (406 respondentės iš 5 tikslinių grupių)) tyrimo metodai.
Straipsnio autorės:
dr. Rasa Počienė
prof.dr. Virginija Šidlauskienė
Tyrimas buvo viena iš projekto „Lyčių lygybė – pelninga investicija“ (Nr. VP1-1.3-SADM-01-K-02-008) veiklų.
Projektą „Lyčių lygybė – pelninga investicija!” Nr. VP1.-1.3-SADM-01-K-02-008 finansuoja Europos socialinis fondas ir Lietuvos Vyriausybė