Kovo 15 d. Seime priimta nauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija. Už įstatymo projektą balsavo 99, prieš buvo du parlamentarai, 17 Seimo narių susilaikė. Prieš naują įstatymo redakciją balsavo Zigmantas Balčytis ir Dainius Kepenis. Priimtos pataisos įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 dienos. Deja Seimo salėje pasiūlymui į įstatymą grąžinti smurto lyties pagrindu sąvoką nepritarta.
Po balsavimo žurnalistams premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad kai kurių Seimo narių argumentai primena Vladimiro Putino argumentus. (LRT)
[su_quote]Man gaila, kad Semas nepritarė [smurto lyties pagrindu sąvokai], dar labiau man gaila dėl tų argumentų, kuriuos kai kurie kolegos vartojo, nes maždaug tais pačiais argumentais Putinas įsiveržė į Ukrainą, teigdamas, kad Ukraina yra pati kalta, kad jis ją užpuolė,[/su_quote]
– teigė I. Šimonytė.
Kalbamės su ekspertais aktyviai prie progresyvių pataisų prisidėjusiais ir jas ne kartą gynusiais.
Kalbiname Jūratę Šeduikienę, Moterų informacijos centro direktorę, kuri už šio įstatymo pataisas kovoja jau daugiau nei 20 metų.
Ar galima teigti, jog vakar Seime buvo pasiekta pergalė?
Taip galime teigti, kad žengtas žingsnis į priekį. Atsiranda naujas institutas – apsaugos nuo smurto orderis skiriamas policijos pareigūno, kuriuo pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiu įpareigojamas nesiartinti, nebendrauti su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu. Tai reiškia, kad galimai daugiau asmenų nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje kreipsis į policiją dėl patiriamo smurto, t.y. padidės pasitikėjimas institucijomis. Specializuota kompleksinė pagalba bus prieinama daug didesniam nukentėjusiųjų skaičiui. T.y. pagalba bus pasiūlyta visais smurto artimoje aplinkoje atvejais, o ne tik tuomet kai yra pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto.
Kiekviena institucija taip pat turi atlikti savo funkcijas. Į smurto artimoje aplinkoje problemos spendimą privalo įsijungti įvairios ministerijos, kurių įsitraukimas iki šiol buvo nepakankamas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų užtikrinti tokių temų kaip „moterų ir vyrų lygybė“, „smurtas artimoje aplinkoje“, įskaitant smurtą lyties pagrindu, „nesmurtiniai konfliktų sprendimo būdai“ ir panašių temų integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.
Bus plečiami instituciniai mechanizmai. Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos steigiama taryba teikianti pasiūlymus dėl valstybės politikos, jos politikos įgyvendinimo, prevencijos ir pagalbos organizavimo. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma smurto artimoje aplinkoje komisija nagrinėjanti smurto artimoje aplinkoje klausimus savivaldos lygmeniu. Tikimės jog savivaldos komisijos bus išties aktyvios.
Tačiau tuo pačiu neišdrįsta įvardinti, kad smurtas artimoje aplinkoje tai smurtas prieš moterį. Pritrūko 3 balsų. Tikėkimės, kad šio pripažinimo nereikės laukti dar 20 metų.
Neramina specializuotos kompleksinės pagalbos akreditacijos tvarka. Nors Lietuvos moterų teisių asociacijos, specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, žmogaus teises ginančių NVO pagalba dalinai pavyko užtikrinti, kad šią pagalbą galės teikti tik viešas juridinis asmuo turintis ne mažesnę negu 2 metų veiklos teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims patirtį arba veiklos dirbant žmogaus teisių srityje, įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją, patirtį, tačiau Seimas neparėmė nuostatos, kad šią pagalbą galėtų teikti tik NVO. Tikimės, kad bus išlaikyta ir toliau tobulinama 10 metų kurta pagalbos nukentėjusiam nuo smurto artimoje aplinkoje sistema, kad akredituota pagalba bus užtikrinta ne tik dejure bet ir defakto.
Akredituojant pagalbos teikimą prioritetas turi būti teikiamas nukentėjusio asmens interesams ir poreikiams. Turi būti išgirstas ne tik šiuo metu veikiančių specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, bet ir Policijos departamento, VTAS balsas.
[su_quote]Aktyvių NVO dėka į įstatymą buvo įrašyta nuostata, kad smurtas artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų,[/su_quote]
-pabrėžia Jūratė Šeduikienė
Koks NVO judėjimo nuopelnas?
Smurto šeimoje, artimoje aplinkoje, smurto prieš moteris klausimus NVO ir ypač moterų NVO kėlė nuo pat nepriklausomybės paskelbimo. Jų nenuilstamo 20 metų darbo dėka 2011 metais buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 2012 m. pradėję veikti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, žmogaus teisių srityje veikiančios NVO nuo pat įstatymo priėmimo ir jo praktinio įgyvendinimo, teikė pasiūlymus įstatymo tobulinimui.
Rengiant įstatymą aktyviai dalyvavo Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, jungianti visus specializuotos kompleksinės pagalbos centrus, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, kitos žmogaus teisių srityje veikiančios NVO. Jų dėka į įstatymą buvo įrašyta nuostata, kad smurtas artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų; sudėti jau mano minėti saugikliai dėl pagalbos teikimo kokybės; iki paskutiniųjų teikiami pasiūlymai dėl smurto lyties pagrindu pripažinimo; palaikomas apsaugos nuo smurto orderis ir pan.
Klausiame Mindaugo Akelaičio, Viešosios policijos valdybos viršininko nuomonės
Kaip priėmus įstatymo pataisas pasikeis Policijos darbas?
Procedūriškai policijos darbas labai esmingai nesikeis. Priimtame įstatyme atsiranda papildoma apsaugos priemonė smurto riziką patiriantiems asmenims. Tai reiškia, jog į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje policija reaguos kaip ir iki šiol. Įvykio vietoje pirmiausiai bus vertinama ar buvo padarytas nusikaltimas ir tik tokiais atvejais, kuomet pradėti ikiteisminį tyrimą nebus pagrindo atsiras naujos, papildomos procedūros. Įvykio vietoje neįžvelgęs nusikaltimo sudėties, policijos pareigūnas privalės atlikti pavojaus rizikos vertinimą ir identifikavęs, jog rizika pakankama, jog smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas skirs apsaugos nuo smurto orderį. Paskyrus orderį policijos pareigūnai privalės kontroliuoti ar smurto riziką keliantis asmuo laikosi orderyje numatytų įpareigojimų. Taip pat (ne)paskyrus apsaugos nuo smurto orderį tikėtini skundai, kuriuos pirmu etapu vertins policijos pareigūnai, o po policijos pareigūnų sprendimų į procesą įsijungs ir teismai. Nurodyti pokyčiai bus labiausiai pastebimi ir sudarys didžiausias papildomo darbo apimtis.
[su_quote]Niekada nebus per mažai pastangų orientuotis į nukentėjusiųjų ar smurto riziką patiriančių asmenų poreikius,[/su_quote]
-tvirtina Mindaugas Akelaitis
Jeigu kalbėti ne tiek apie procedūras, kiek apie platesnį pokyčių spektrą tai be abejo pirmiausiai pareigūnams teks mokytis taikyti naujas įstatymo nuostatas, tinkamai fiksuoti smurto riziką patiriančių žmonių teikiamą informaciją ir teisingai vertinti duomenų pakankamumą skiriant apsaugos nuo smurto orderį. Taip pat niekada nebus per mažai pastangų orientuotis į nukentėjusiųjų ar smurto riziką patiriančių asmenų poreikius.
Kokią realią pagalbą pajus nukentėjusieji?
Ikiteisminio tyrimo atvejais pagalbos nukentėjusiems spektras niekaip nesikeis. Ženklesnis pasikeitimas bus smurto riziką patiriančių asmenų atžvilgiu. Iki šiol policijos pareigūnams įvykio vietoje nenustačius nusikaltimo požymių, tik policijos iniciatyva trijų dienų laikotarpyje po iškvietimo dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo vykdomi pakartotiniai apsilankymai įvykio vietose. Apsilankymų metu pareigūnai turi išsiaiškinti ar nebuvo pakartotinio įvykio ar galima auka pateikė visą galimą informaciją pirmiesiems atvykusiems pareigūnams. Tačiau taikoma praktika buvo tik prevencinė ir nekurianti jokių įpareigojimų smurto riziką keliantiems (ar galimiems smurtautojams). Įsigaliojus įstatymui net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo, tačiau esant pakankamai smurto rizikai galės būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, kurio galiojimo metu smurto riziką keliantis asmuo turės išsikelti iš gyvenamosios vietos (ir kitų įpareigojimų), o tuo metu smurto riziką patiriantis asmuo galės sulaukti specializuotos kompleksinės pagalbos bei psichologiškai sutvirtėti tam, kad gebėtų išeiti iš smurto riziką keliančios situacijos.
Kalbinam LMTA vadovę Jurgitą Cinskienę
Kaip keičiasi SKPC centrų darbas, ar mes galime siųsti pozityvesnę žinutę besikreipiančioms?
Visų pirma galima tikėtis, kad pagaliau apsauga bus užtikrinta ne tik toms nukentėjusiosioms, kurios patiria akivaizdų fizinį smurtą, kurio žymių pakanka pradėti ikiteisminiam tyrimui, bet ir toms, kurios kasdien kenčia nuo smurto, nepaliekančio plika akimi matomų žymių. Labai viliuosi, kad apsaugos orderio dėka gerokai padidės nukentėjusiųjų pasitikėjimas apsaugą ir pagalbą teikiančiomis institucijomis, kad pagaliau sugebėsime įgyvendinti prieš dešimtmetį valstybės prisiimtą įsipareigojimą – nedelsiant suteikti apsaugą smurtą artimoje aplinkoje patyrusioms moterims, kuri yra pati svarbiausia prielaida suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Jei nukentėjusioji nesijaučia saugi, ji negali tinkamai pasinaudoti siūloma pagalba, nes visos jos pastangos nukreiptos tiesiog išgyventi smurtiniuose santykiuose.
Koks sekantis žingsnis laukia ir kur turėtų būti konsoliduojamos moterų NVO ir palaikančių pajėgos?
Nė vienas įstatymas neveikia savaime, todėl kitas žingsnis turėtų būti tinkamos praktikos kūrimas. Privalome sutelkti SKPC ir teisėsaugos institucijų pastangas tam, kad maksimaliai išnaudotume įstatymo teikiamas galimybes ir užtikrintume gyvybiškai svarbią apsaugą nuo įvairių rūšių smurto kenčiančioms moterims. Privalome toliau kalbėti apie psichologinį, ekonominį ir ypač seksualinį smurtą, patiriamą daugybės moterų, bet šiai dienai vis dar retai identifikuojamą ir užkardomą.