Kiekviena (-as) iš mūsų elektroninėje erdvėje praleidžiame vis daugiau laiko. Virtualus bendravimas, žiniasklaida tapo mūsų gyvenimo dalimi, susieja mus vienus su kitais. Šis reiškinys atnešė į mūsų gyvenimus ir naujas sąvokas tokias, kaip persekiojimas, agresija bei neapykanta internete. Kibernetinės patyčios, psichologinis smurtas elektroninėje aplinkoje tampa vis labiau plintančia, aktualia visuomenės problema. Dėl to trumpai ir aptarsime, kaip atpažinti virtualias patyčias, persekiojimą internete ir kaip nuo to apsisaugoti.
Kas yra persekiojimas internete?
Persekiojimas internetinėje erdvėje (angl. cyberstalking)– tai įkyrus, pasikartojantis, sistemingas, nepageidaujamas dėmesys Jūsų asmeniui virtualioje erdvėje, naudojantis internetu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Būdinga internetiniam persekiojimui dar ir tai, kad ignoruojama, jog kitas žmogus bendrauti nenori. Persekiojimas internete apima melagingus kaltinimus, šmeižtą, šantažą, asmens stebėjimą, tapatybės vagystę, grasinimus, vandalizmą ar net reikalavimus lytiškai santykiauti. Daugelyje pasaulio šalių tai yra traktuojama kaip nusikalstamas elgesys.
Variantai persekiojimo internete yra labai skirtingi. Pats nekenksmingiausias yra tuomet, kai yra siunčiamos pasirinktam asmeniui širdelės, simpatijos ir jaustukai. Norint nutraukti tokį vienpusį bendravimą internete, paprastai užtenka tiesiog tai ignoruoti arba tą asmenį užblokuoti, tokiu būdu nepageidaujamas dėmesys, žinutės ir simboliukai greitai liaujasi. Gali pasitaikyti ir tokių Jums dėmesį rodančių asmenų, kurių atsikratyti nebus taip paprasta. Kaip taisyklė, jie vėl ir vėl pasirodo po užblokavimo, rašo jums iš naujų anoniminių paskyrų, kviečia jus pokalbiui, nuolat pažeisdami jūsų asmenines ribas. Amerikiečių tyrimai rodo, kad daugiau kaip 60% moterų ir daugiau 40% vyrų susiduria su persekiojimu internete. Taigi su įkyriu dėmesiu internete gali susidurti bet kuris asmuo, turintis savo paskyrą socialiniame tinkle.
Kokios yra persekiojimo internete pasekmės?
Perskiojimą patiriantis žmogus dažniausiai praranda saugumo ir komforto jausmą, tai gali sutrikdyti asmens emocinę sveikatą, sukelti psichologinius sutrikimus. Moteris gana dažnai persekioja jų buvę sutuoktiniai ar partneriai. Labai dažnai moterys, kurios turi menką saves vertinimą arba traumuojančią tarpusavio santykių patirtį, yra linkusios kaltinti save, kad galimai “ne taip elgėsi”, pamažu nepelnytai jos prisiima atsakomybę už tai, ką patiria elektroninėje erdvėje.
Ką daryti, kaip elgtis, susidūrus su persekiojimu internete?
Pirmiausia patartume nepradėti ir/arba netęsti pradėto pokalbio, derybų internetinėje erdvėje su persekioti jus bandančiu asmeniu. Žmonės, kurie yra linkę persekioti, dažniausiai jau turi tam tikrų psichologinių sunkumų. Kai kuriems persekioti linkusiems žmonėms šis procesas teikia malonumą. Jų tikslas dažniausiai būna sutrikdyti kitą žmogų emociškai, sukelti nemalonias būsenas, padaryti žalą psichikai. Pradžioje persekiotojas elgiasi švelniai ir gana maloniai, padeda būsimai aukai atsiskleisti kaip asmenybei, giria, džiaugiasi bendravimu. Skatindamas auką atsiverti, įvardinadmas teigiamas savybes, persekioti linkęs asmuo pamažu įgyja to asmens pasitikėjimą. Nepažįstamasis, prakalbinęs jus internete, domėdamasis jumis dažniausiai ieško jūsų silpnų ar pažeidžiamų pusių, kuriomis vėliau galėtų pasinaudoti, norėdamas jus įskaudinti, šantažuoti arba jumis manipuliuoti. Daugelis moterų, kurios su tuo susiduria, dažniausiai tyli, nes gėdinasi to, ką patyrė elektroninėje erdvėje. Patekę į persekiotojo pinkles, nelaikykite to paslaptyje, dalinkitės informacija su kitaisasmenimis, pasipasakokite pažįstamiems, artimiems žmonėms apie tai, kas vyksta, į kokią situaciją jūs patekote. Apsaugokite savo paskyrą nuo konkrečių asmeninių duomenų pateikimo, kad tuo negalėtų pasinaudoti persekiotojas. Užblokuokite tokį asmenį, kaip galima greičiau. Patartina pasikeisti savo paskyros socialiniuose tinkluose slaptažodžius, pasirenkant sudėtingesnius skaičių ir raidžių derinius ar net gi naudojant kelių žingsnių prisijungimus prie savo paskyros (pavyzdžiui, su papildomu patvirtinimu kitame elektroniniame įrenginyje).
Kas yra patyčios internete?
Kibernetinės patyčios (angl. cyberbullying) – tai patyčių forma, kai yra naudojamos skaitmeninės technologijos. Patyčios elektroninėje erdvėje gali pasireikšti įžeidžiančiais pranešimais socialiniuose tinkluose, forumuose, pokalbių kambarių komentaruose, momentinėse tiesioginėse žinutėse, žaidimų platformose, o taip pat ir mobiliuose telefonuose sms žinučių, siunčiamų simbolių, nuotraukų, trumpų video ar kita forma. Tai gali būti ir melo skleidimas, grasinimų siuntimas, kompromituojančių nuotraukų skelbimas virtualioje aplinkoje, kito asmens tapatybės perėmimas ir žinučių siuntimas kitiems jo vardu. Patyčios visuomet yra pasikartojantis elgesys, skirtas įskaudinti, išgąsdinti, supykdyti arba sugėdinti tuos, kurie tampa patyčių virtualioje erdvėje objektais (aukomis).
Kas gali nukentėti nuo patyčių internete ir kokios yra kibernetinių patyčių pasekmės?
Daugumos mūsų darbas arba laisvalaikis yra neatsiejamas nuo interneto, todėl nukentėti nuo psichologinio smurto elektroninėje erdvėje galime kiekvienas: suaugusieji, vaikai ir paaugliai. Atlikti tyrimai rodo, kad apie 58 proc. interneto vartotojų prispažįsta, kad bent kartą yra susidūrę su patyčiomis, neapykanta, psichologinio smurto apraiškomis, bendraujant socialiniuose tinkluose ar dalinantis nuomone internete.
Kibernetinių patyčių pasekmės gali trukti ilgai, jos paveikia žmogų įvairiais būdais, pavyzdžiui:
· Emociškai – žmogus jaučiasi nusiminęs, sugniuždytas, kvailas ar piktas, išgyvenamas gėdos jausmas, kartais prarandamas susidomėjimas mėgstamais dalykais ir kt.
· Fiziškai – pasireiškia simptomai, tokie kaip skrandžio ar galvos skausmas, nuovargio pojūtis, sutrinka miegas ir pan.
Kaip atpažinti virtualias patyčias ir kaip jas atskirti nuo konflikto?
Visi kartais pajuokaujame vieni su kitais, tačiau kartais sunku pasakyti, ar kas nors tiesiog linksminasi ar bando jus įskaudinti, ypač kai tai vyksta eletroninėje erdvėje. Kartais žmonės sako „mes tik juokaujame“ arba „nepriimk to taip rimtai“. Vis tik jei jums nėra juokinga, jei jūs jaučiatės įžeista (-as), nusiminusi (-ęs) bei manote, kad kiti juokiasi iš jūsų, vadinasi, pokštas nuėjo per toli, palietė jūsų jausmus. Jei visa tai tęsiasi net ir po to, kai jūs paprašėte besijuokiančio iš jūsų asmens liautis, tai gali būti netinkamo elgesio apraiškos. Be to internetinės patyčios gali sulaukti nepageidaujamo įvairių žmonių dėmesio, įskaitant ir nepažįstamus žmones, tokiu būdu jos gali greitai ir nevaldomai plėstis.
Konfliktas dažniausiai kyla tarp dviejų, panašią galią turinčių žmonių, o patyčių atveju jėgos yra nelygios, paprastai vienas asmuo nukenčia nuo kelių ar keletos žmonių pašaipių, žeminančių replikų. Patyčių metu didesnė kelių žmonių psichologinė jėga yra nukreipiama prieš vieną žmogų. Tokioje situacijoje vienam žmogui sustabdyti agresijos bangą, patyčias nėra įmanomas dalykas. Konfliktų atveju su vienu kitokią nuomonę turinčiu žmogumi yra įmanoma pasikalbėti bei išsiaiškinti situaciją, surasti kompromisą. Patyčių, psichologinio smurto atveju tai neveikia, nes pats vienas žmogus be kitų paramos ir pagalbos dažnu atveju nėra pajėgus užkirsti kelią agresijos proveržiui jo atžvilgiu. Deja, daugelis žmonių, kurie užsiima kibernetinėmis patyčiomis, to net nesuvokia, jie dažniausiai teigia, kad kovoja už teisybę, reikšdami savuo nuomonę ir emocijas. Kartais ir jie patys tampa patyčių aukomis, nes kiti žmonės prieš juos ir jų nepagarbius komentarus susivienija ir išreiškia savo nepasitenkinimą. Taigi besityčiojantis internete tuo pat metu ar visia neužilgo gali tapti ir pats psichologinio smurto auka.
Kas galėtų padėti užkirsti kelią patyčių, psichologinio smurto paplitimui internete?
Kiekvieną problemą reikia pirmiausia pažinti bei pripažinti ją esant. Vienas svarbiausių gebėjimų, kurį reikėtų kiekvienam iš mūsų vystyti – tai empatijos jausmas, o taip pat ir savo neigiamų emocijų supratimas, tinkama jų raiška tiek gyvenime, tiek ir virtualioje aplinkoje. Daugelis žmonių slopina savo neigiamas emocijas, kurios kaupiasi ir nevaldomai prasiveržia internete nekalto asmens atžvilgiu. Taigi agresoriais internete nejučiomis gali tapti daugelis įsijautusių į kokią nors diskusiją žmonių, kurie sau leidžia lieti neigiamas emocijas kito (-ų) žmogaus (-ių) atžvilgiu. Tam, kad užkirsti tam kelią, patariame Jums elektroninėje erdvėje pateikti kiek galima mažiau asmeninių duomenų, nuotraukų, nes jos gali būti panaudotos kibernetinių patyčių atveju. Gerai pagalvokite prieš ką nors skelbdami ar bendrindami internete, juk tai gali likti internete visam laikui, o vėliau tai gali būti naudojama norint jus įskaudinti. Verta naudotis socialiniuose tinkluose esančiais nustatymais, kas matys jūsų pasidalinimą mintimis, įspūdžiais, kas galės tai komentuoti. Kartais, susidūrus su psichologiniu smurtu, lieka tik viena išeitis užblokuoti asmenis nekorektiškai komentuojančius jūsų pasisakymus. Jei patyčios vyksta socialiniame tinkle, apsvarstykite galimybę oficialiai pranešti apie netinkamą kitų asmenų elgesį pačioje platformoje. Socialiniai tinklai yra atsakingi už savo vartotojų saugumo užtikrinimą.
Kiek mus paveiks elektroninės patyčios, paptiriamas psichologinsi smurtas priklauso ir nuo mūsų asmeninių savybių, psichologinio atsparumo, nuo to, kokioje būsenoje šiuo metu esame, ar turime į ką atsiremti, t.y. ar turime palaikymą savo artimoje aplinkoje. Kibernetinės patyčios sukelia vienatvės jausmą, nes kam nors apie tai pasisakius dažniausiai girdime tokias reakcijas, jog tame „nėra nieko baisaus“, „nekreipk dėmesio“, „geriau išjunk ir neskaityk“. Nepaisant šių atsakymų, patiriamas patyčias, psichologinį smurtą galime išgyventi itin skausmingai. Dažnu atveju tai yra vis didėjanti agresijos banga internete plūstanti iš daugelio žmonių komentarų mūsų atžvilgiu. Visa tai emociškai atlaikyti yra labai sunku, ypatingai, jei esate vienišas, emociškai pažeistas, psichologiškai mažiau atsparus (-i), jautrus žmogus.
Kaip padėti kitiems ir sau?
Nereagavimas, neveiklumas, pastebėjus psichologinį smurtą ar patyčias kito asmens atžvilgiu yra tolygus abejingumui ar net kitąkart pritarimui tam, kas vyksta. Neutralus reagavimas, nesikišimas ar nestabdymas patyčių gali sukelti nukentėjusiam asmeniui jausmą, kad visi yra prieš jį, kad niekas juo nesirūpina. Jūsų žodžiai, dėmesys ir empatija gali užkirsti kelią netinkamam elgesiui, o nukentėjusiam asmeniui suteikti paramą ir paguodą. Norint padėti žmogui, kuris kenčia nuo kibernetinių patyčių, psichologinio smurto, svarbu nepalikti jo/jos vieno (–s) su savo mintimis, jausmais, išgyvenimais, suteikti emocinę paramą, palaikyti, esant reikalui nukreipti specialistų pagalbai, padrąsinti kreiptis į institucijas.
Jei jūs pats esate tas žmogus, kuris nukentėjote nuo patyčių elektroninėje erdvėje, tai turite neužsidaryti su savo skausmu. Suraskite jus suprantantį, atjaučiantį asmenį, tą, kuriuo jųs pasitikite, pasikalbėkite apie tai, ką išgyvenate. O jei nesijaučiate patogiai kalbėdami su pažįstamu žmogumi, susiraskite emocinės paramos telefono linijos (pvz.: pagalbos Moterims linijos, Jaunimo ar Vaikų linijos) numerį, surinkite jį ir pasikalbėkite su profesionaliu konsultantu. Patyrus psichologinį smurtą, perskiojimą ar prievartą, Jums nereikia su tuo taikstytis. Jūs nedelsiant turite kreiptis pagalbos. Internetinės patyčios mus gali paveikti įvairiais būdais, tačiau jas galima įveikti, atgauti parastą pasitikėjimą, atstatyti teigiamą savęs vertinimą. Atminkite, kad asmeninės ir internetinės patyčios dažnai gali pasireikšti vienu metu. Patyčios elektroninėje erdvėje palieka skaitmeninį pėdsaką – įrašą, kuris gali būti jums naudingas, pateikiant įrodymus, padedančius sustabdyti prievartą, kai kreipsitės pagalbos į teisėsaugos institucijas. Svarbu netylėti ir ginti savo teises, stabdyti psichologinį smurtą ir patyčias, kurios vyksta kitų ar mūsų pačių atžvilgiu. Emocine prievarta grįstas elgesys nėra priimtinas, jis kenkia emocinei sveikatai, griauna tarpusavio santykius, todėl svarbu laiku kreiptis pagalbos į pareigūnus, teisininkus, psichologus, pagalbą šioje srityje teikiančias institucijas, t.y. policiją, specializuotus kompleksinės pagalbos centrus (SKPC), NVO „Moterų informacijos centrą“ ir kt.
Tekstą parengė psichologė Inga Abramavičienė
