2011 metų gruodžio 15 dieną Lietuvoje pradėjo veikti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje Įstatymas. Jo priėmimas vainikavo daugelį metų nenuilstamo moterų nevyriausybinių organizacijų darbą ir buvo didelis žingsnis valstybei pripažįstant, kad smurtas artimoje aplinkoje – nusikaltimas. Ta proga Moterų informacijos centras pakalbino žinomus Lietuvos žmones. Šį kartą apie smurto artimoje aplinkoje problemą ir jos nušvietimą žiniasklaidoje kalbame su LRT žurnaliste Guoda Pečiulyte.
Kiek aktuali smurto artimoje aplinkoje problema šiandien?
2020 – aisiais metais, virš 5000 ikiteisminių tyrimų pradėta dėl smurto artimoje aplinkoje – tai yra siaubingi skaičiai. Ir visuomenėje mes apie tai kalbame ir žiniasklaidoje. Bet daugiausiai dėmesio sulaukia rezonansinės istorijos. Viena jų man labai užkliuvo – gal todėl, kad tai buvo labai panašaus amžiaus į mano moteris. Jai buvo 38-eri. Šią vasarą ją, kaip įtariama, suspardė vyras ir dėl trūkusios blužnies moteris vėliau ligoninėje mirė. Kol nors viena tokia istorija bus, tol ta problema bus aktuali.
O kaip žiniasklaidoje tai pateikiama?
Aš, kaip žurnalistė, nepaisant to, kad dirbu šį darbą 20 metų, nebuvau mokinta apie tai (smurtą artimoje aplinkoje – red.) kalbėti, nepaisant, kad tam tikros rekomendacijos žurnalistams yra. Mes labai dažnai rašome „moteris patyrė smurtą“, rekomendacijose patariama rašyti: „vyras, tarkim Jonas, sumušė savo moterį“, sakoma, kad nereikia nuasmeninti ir tarsi į paraštes nustumti smurtautojo, o labai dažnai žiniasklaida tą daro. Mes iš tikrųjų žiniasklaidoje turim labai daug šabloninių frazių. Dar vienas patarimas – įvardinkite ir nesuniveliuokite sakydami, kad ir vyrai patiria smurtą. Absoliuti dauguma – 89 – 90 procentai – smurto aukų, tiek Lietuvoje tiek pasaulyje, – moterys.
Po rezonansiniais, į žiniasklaidą iškilusiais atvejais gausu auką kaltinančių komentarų. Visuomenė vis dar laikosi įsikibusi stereotipų…
Pastaruoju metu po su Covid pandemija susijusiais straipsniais nebėra galimybės komentuoti. Aš galvoju, kodėl mes dar to nepadarėme po straipsniais apie smurtą artimoje aplinkoje? Kodėl? Kodėl mes leidžiame kažkam bandyti išvedžioti, ieškoti kaltų, kaltinti auką, sakyti, kad pati prisiprašė?
Prieš pokalbį įsivedžiau į paiešką internete „smurtas artimoje aplinkoje“. Garsaus Klaipėdos teisininko žmona iš pradžių iškvietusi policiją ir pasakiusi, kad ją muša, ir netgi turinti pokalbių įrašus, regis, kur yra kalbama apie nuolatinį mušimą, paskui viešai kreipiasi į Lietuvą ir sako, kad čia jos kaltė. Deja, bet atrodo, įstatymai nesugeba tokių dalykų pakeisti.
Norėtųsi sakyti, kad tai yra paveldėta, sovietmečio, alkoholizmo problemos pasekmė, bet statistika, kurią aš pernykštę susiradau, šokiruoja, smurtauja 39 – 49 metų vyrai… Čia jau nebe sovietmetis. Matyt prieš juos pačius kažkada smurtavo mama, tėtis, močiutė. Ta problema keliauja iš kartos į kartą. Kol mes nepasakysime nuo pat mažumės vaikam, kad smurtas yra negalimas, nei tėvų prieš vaikus, nei tarpusavyje – tai turbūt tęsis. Ir kita problema – lyčių nelygybė. Vis dar yra manančių, kad moterys silpnesnės, kad moteris kažkam nepajėgi, kad moters vieta kažkur yra ir kad ją nurodo vyras ir kad kažkas yra ne bobų reikalas. Kol toks diskriminuojantis požiūris egzistuos ne tik į moteris, bet ir į vaikus, į senjorus, tai tol taip bus.
Pagalba patyrusiems smurtą:
telefonu 8 700 55516
I; II; III; IV nuo 09:00 iki 17:00
tiesioginio internetinio pokalbio (LiveChat) metu
II; III; IV nuo 09:00 iki 17:00
V nuo 09:00 iki 16:00
[su_button url=”https://www.specializuotospagalboscentras.lt/” target=”blank” style=”flat” background=”#88b2a9″ size=”6″]SPC kontaktai Lietuvoje[/su_button]