Azizos istorija

Generic filters
Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in excerpt

Aziza – 27 metų amžiaus moteris, kilusi iš Sidi Jaber, Maroko. Ji persikėlė į Ispaniją su savo šeima, siekdama susikurti geresnį gyvenimą.

Maroke Aziza ėjo į mokyklą 10 metų ir baigė vidurinę. Ji nuo 19 metų dirba SAT New England Growers – didmeninėje vaisių ir daržovių kompanijoje kaip sezoninė darbuotoja pagal sutartį.

Darbo savaitė – 40 valandų. Tačiau dažnai tenka dirbti daug daugiau, ir už viršvalandžius nėra mokama papildomai. Poilsio laikas priklauso nuo darbo krūvio. Sezono ir derliaus nuėmimo metu darbuotojai turi dirbti daug viršvalandžių (iki 18 valandų per dieną). Jie turi sutikti su trumpomis pertraukomis, net dirbti savaitgaliais ir per naktį.

Tai labai sunkus darbas. Aziza turi kilnoti sunkias dėžes, nors šios rūšies darbas yra skirtas vyrams, o ji ten yra vienintelė moteris. Jei moteris skundžiasi, vadovai sako, kad yra darbo planas ir ji turi jį atlikti.

Darbe negalima kalbėtis ir dažnai darbuotojai verčiami dirbti greičiau. Laimei, dar nebuvo smurto darbe atvejo, bet atmosfera tikrai įtempta.

Aziza gyvena kartu su savo vyru 80 m² 3 kambarių bute (Pueblo Blanco, Almerija). Tai kaimas, kuriame gyvena 500 gyventojų. Jis yra šalia San Isidro de Nijar. Jos darbo vieta yra Ventos del Pobre, todėl kelionė iš namų užtrunka pusvalandį. Ji turi keliauti automobiliu kiekvieną diena (18 km). Kartais ji turi vykti į darbą dukart per dieną, tai priklauso nuo jos vadovo reikalavimo.

Už būstą jie sumoka 350 Eur + 50 Eur už elektros energiją ir 50 Eur už šiltą vandenį. Aziza verčiasi sunkiai, nes uždirba 750 Eur, o jos vyras šiuo metu yra bedarbis. Darbo užmokestis mokamas mėnesio pabaigoje be papildomo užmokesčio už viršvalandžius, nors teisė numatyta kolektyvinėje sutartyje.

Aziza yra SOC-SAT profesinės sąjungos narė. Tai žemės ūkio darbuotojų profesinė sąjunga Andalūzijoje, kuri jau dvejus metus atstovauja dar dvi sritis (sveikatos ir švietimo).

Įmonėje taip pat yra darbo taryba, tačiau kyla sunkumų dėl represijų. Aziza norėtų turėti geresnį darbą ir orų darbo užmokestį. Tačiau ekonomines krizės laikais sunku rasti naują darbą, ypač migrantams. Todėl ji bando išgyventi iš šių mažų pajamų.

Po Lietuvą keliauja paroda kuri dar neturi konkretaus pavadinimo. Tai 17 istorijų apie sunkiai dirbančius žmones, kurie tikisi sukurti gerovę savo šeimoms įvairiose Europos šalyse. Jungianti gyja tarp šių istorijų – tai Oraus darbo ir oraus gyvenimo paieškos. Orus darbas pirmą kartą buvo paminėtas 1999 metų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitoje, kurioje buvo apibrėžtas oraus darbo tikslas ne tik sukurti darbo vietą, bet ir užtikrinti darbuotojams priimtina darbo vietos kokybę. Tai ir orus darbo užmokestis ir galimybė dirbti darbą, kuris yra produktyvus, tai ir sauga darbo vietoje ir dar daugiau sąlygų. Pristatome Jūsų dėmesiui paprastų žmonių istorijas. Daugelis jų – migrantai, atvykę i Europą ieškant darbo, vietos saugiai gyventi ir auginti vaikus.  Ši paroda sukurta Europos Komisijos projekto „ Orus darbas-Orus gyvenimas“ lėšomis.

Daugiau istorijų:

FB foro

4l

Parašykite komentarą