Rugsėjo 25 dieną vykusi tarptautinė konferencija: “Abolicionistinis požiūris į prostituciją: Švedijos patirtis“ kvietė įsitraukti į racionaliais faktais bei tyrimais paremtą diskusiją akademinėje aplinkoje.
Konferencijos metu buvo pabrėžta ne tik problemos svarba bet ir būtinybė spręsti prostitucijos reiškinį vietiniu bei globaliu mastu. Daugeliu atveju, prostitucija gali pasirodyti vietinės reikšmės nusikaltimas, tačiau po „savanoriško darbo“ kauke jis slepia giliai visame pasaulyje įsišaknijusią prekybos žmonėmis problemą, kuri kerta visų valstybių sienas ir Lietuvoje yra vis dar sunkiai atpažįstama.
2018 metais Europos Komisijos atliktas tyrimas prekybos žmonėmis tema rodo, jog tarp 2015 ir 2016 metų visoje Europos Sąjungoje užregistruota virš 19 000 prekybos žmonėmis aukų. Atsižvelgiant į tai, jog daugelyje Europos šalių, prekybos žmonėmis aukų atpažinimo aparatas yra neveiksnus, skaičiai aukų, kurios nebuvo atpažintos bei nesulaukė pagalbos, yra ženkliai didesni. 90% prekybos žmonėmis aukų, kurios buvo išnaudojamos sekso paslaugoms, yra moterys bei mergaitės, o dažniausi tokių paslaugų pirkėjai – vyrai. Toks lyčių pasiskirstymas juodojoje prostitucijos industrijoje rodo, jog ši problema kyla iš lyčių nelygybės.
Vienas iš šios problemos sprendimų, kuris buvo pristatytas JE Maria Christina Lundqvist, Švedijos ambasadorės Lietuvoje – Abolicionistinis įstatymas, kuris draudžia bet kokį žmogaus įtraukimą į prostituciją bei vergiją. Šis įstatymas buvo priimtas Švedijoje, kuri per daugiau nei 20 metų įrodė šio įstatymo efektyvumą. Įstatymas yra tiesiogiai nukreiptas prieš prekeivius žmonėmis bei asmenis, kurie perka nelegalias sekso paslaugas, taip kurdami prostitucijos poreikį. Šio įstatymo įgyvendinimo tikslas buvo sukurti įrankius prostitucijos prevencijai bei galimybes gauti visokeriopą pagalbą integruojantis į visuomenę prekybos žmonėmis aukoms, vietoj bausmės. Taip pat, šiuo įstatymu siekiama stabdyti prostituciją teikiant pagalbą visiems asmenims, kurie nori nustoti naudotis tokiomis paslaugomis. Šis įstatymas padėjo sumažinti ne tik prostitucijos bei prekybos žmonėmis atvejų skaičių, bet ir kitų nusikaltimų, kurie yra dažniausiai lydi prostituciją, tokių kaip vagystės, smurtas bei narkotikų prekyba skaičius.
Švedijos formuojama politika remiasi principu, jog prostitucija yra kenksminga ne tik jos aukoms bet ir visai visuomenei, nes sukuria barjerą trukdantį pasiekti moterų ir vyrų lygybę. Tokia politika formuoja reikšmingus visuomenės nuomonės pokyčius. Be minėto įstatymo Švedijos vyriausybė siekia užtikrinti feministinę užsienio ir vidaus politiką, su kuria moterys bei mergaitės būtų tikros, jog jų žmogaus teisės nebus pažeistos. Praėjus daugiau nei 20 metų po abolicionistinio įstatymo išleidimo, kuris pripažįsta sekso paslaugų pirkimą kaip nusikaltimą, vyrų požiūris į moteris bei santykiai su jomis pasikeitė į gerą, o prostitucijos veikla užsiimančios moterys buvo paskatintos palikti šią nelegalaus verslo industriją.
Švedijos geroji praktika rodo, jog šio įstatymo įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su normų formavimu ir priklauso nuo tinkamo požiūrio formavimo bei policijai ir prokuratūrai suteikiamų mokymų skaičiaus. Švedijos policija yra įpareigota rasti visus su prostitucija susijusius pasiūlymus, remiantis nuostata, jog šios paslaugos negali pasislėpti pogrindyje, kadangi jos turi būti lengvai pasiekiamos vartotojams.
Tuo tarpu, nepaistant to, jog Europos Sąjungos Direktyva 2011/36/ES, nustatanti siekį užkirsti kelią prekybai žmonėmis bei suteikti visą reikiamą pagalbą jos aukoms, oficialiai buvo įgyvendinta ir Lietuvoje, mūsų šalyje prekybos žmonėmis sekso paslaugoms aukos nėra atpažįstamos. Tokia situacija reiškia, jog moterys, patiriančios įvairų smurtą ar dėl skirtingų priežasčių priverstos užsiimti prostitucija, negali būti identifikuotos kaip prekybos žmonėmis aukos bei gauti visą reikiamą pagalbą nutraukiant šią veiklą bei sėkmingai integruotis į visuomenę. Nesant galimybių gauti pagalbą pasitraukiant iš prostitucijos ar tiesiog, susiduriant su smurtaujančiais suteneriais, sekso pirkėjais, didėja socialinė atskirtis, kuriai šiuo metu sprendimo nėra.
Nepaisant to, jog Lietuvoje esantys įstatymai nurodo, jog esant šiam administraciniam nusižengimui turėtų būti baudžiamos abi pusės [tiek paslaugų vartotojas, tiek sekso paslaugas teikiantis asmuo], statistika Lietuvoje rodo, jog dažniausiai nubaudžiamos prostitucija užsiimančios moterys. Asmenys valdantys šių paslaugų teikimą bei vartotojai paliekami nuošalyje. Tai įrodo, jog Lietuvoje veikiantis įstatymas yra neveiksnus, o kuriamos visuomenės normos ir įdingi stereotipai yra neigiami bei didina lyčių nelygybę.
Pasak konferencijoje dalyvavusios Seimo narės Dovilės Šakalienės, siekiant spręsti šią problemą, artėjančioje rudens sesijos darbotvarkėje ketinama svarstyti įstatymo pataisos projektą, kuriame numatoma pakeisti straipsnį, įtvirtinantį prostituciją kaip lengvą administracinį nusižengimą bei numatyti sekso pirkėjo baudžiamąją atsakomybę. Naujoji įstatymo pataisa rengiama remiantis Švedijos, Šiaurės Airijos bei Kanados baudžiamuoju kodeksu.
Tačiau nepaisant planuojamų įstatyminės bazės pokyčių, svarbu sutelkti dėmesį bei išteklius praktiniam įstatymų įgyvendinimui ir suteikti visus reikiamus įrankius bei kvalifikacijas teisėsaugos institucijoms ir jų darbuotojams siekiant užkirsti kelią prostitucijai bei ją skatinančiai lyčių nelygybei.
Straipsnį parengė: Urtė Čiegytė