Beveik septyniasdešimt nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Seimo narius ragindamos stiprinti smurto aukų apsaugą. Tą parlamentas įgyvendintų laikydamasis tarptautinių įsipareigojimų ir ratifikuodamas Stambulo konvenciją.
Stambulo konvenciją ratifikuoti turėtų Seimas. Juliaus Kalinsko nuotr. /15min.lt
Kreipimusi visuomenininkai taip pat skatina Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį išreikšti politinį palaikymą konvencijos ratifikavimui. Atsakingos ministerijos raginamos parengti oficialų Stambulo konvencijos vertimą ir ratifikavimui reikalingus dokumentus. Siekiant išvengti išvedžiojimų ir manipuliavimų dokumento sąvokomis, valdžios institucijos turėtų visuomenę supažindinti su konvencijos uždaviniais ir smurto šalinimo priemonėmis.
Nors 2011 m. Lietuvoje priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, smurto šeimoje problema išlieka ypač opi. Nuo šio teisės akto priėmimo, pranešimų apie smurtą išaugo beveik keturis kartus. 2016 m. jų užfiksuota beveik 70 tūkstančių.
Viena iš kreipimosi iniciatorių, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė sako, kad smurtas prieš moteris yra vienas labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, kuris gali pasibaigti ir mirtimi. „Šie nusikaltimai taip pat yra labai latentiški, todėl su jais sudėtinga kovoti. Veiksmingas problemos sprendimas reikalauja koordinuoto visų institucijų darbo, o Stambulo konvencija kaip tik ir nubrėžia aiškias gaires, kaip organizuoti veiksmingą komandinį darbą“, – teigia ji.
„Per pastaruosius metus Lietuva nemažai padarė, siekdama apsaugoti smurto artimoje aplinkoje aukas. Stambulo konvencija, pirmasis tarptautinis teisinis instrumentas, skirtas išimtinai smurto lyties pagrindu problemai spręsti, leistų sistemiškai išanalizuoti mūsų priimtas teisines priemones ir jų veikimą, jas patobulinti ir taip kurti efektyvesnę apsaugos sistemą. Tūkstančiai aukų laukia šio žingsnio ir dėl jų mes privalome jį žengti“, – mano Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais Natalija Bitiukova.
„Tradicines vertybes“ neva ginantys asmenys visuomenę gąsdina, jog Stambulo konvencija „įtvirtins“ socialinę lytį ir ribos tėvų teisę vaikus auklėti pagal savo įsitikinimus. Anot Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, tokios baimės nėra pagrįstos. „Stambulo konvencija taikoma tik smurto dėl lyties ir artimoje aplinkoje sferoje ir man labai apmaudu, kad vietoje to, jog stiprintume apsaugą ir prevenciją, koncentruojamasi į sąvokų interpretacijas ir, galima sakyti, manipuliaciją ir išvedžiojimus. O tai, mano nuomone, yra nepagarba smurto aukoms“, – įsitikinusi B. Sabatauskaitė.
Stambulo konvencija – pažangi tarptautinė sutartis, kurios tikslas yra kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje kaip rimtu žmogaus teisių pažeidimu. Į dokumento reguliavimo sritis įeina smurto prevencija, aukų apsauga, smurtautojų atsakomybė bei konvencijos nuostatų įgyvendinimo stebėsena.
Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo (kitaip, Stambulo konvenciją) Lietuva pasirašė dar 2013 m. Priimdama Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rekomendacijas, šalis įsipareigojo šį susitarimą ratifikuoti.
Kreipimąsi į LR Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, Seimo narius, Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, teisingumo ministrę Mildą Vainiūtę, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių pasirašė 69 organizacijos. Tarp jų – tokios organizacijos kaip Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, Moterų informacijos centras, NVO koalicija „Už vaiko teises“, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, paramos fondas „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“, Paramos vaikams centras, Lygių galimybių plėtros centras ir kt.
Informaciją parengė: manoteises.lt
Patyrei smurtą? Nedelsk ir kreipkis į Specializuotos pagalbos centrą pagal savo gyvenamosios vietos teritoriją: www.lygus.lt/spc