Nuo kovo 1 d. prasideda balsavimas, kurio metu Lietuvos gyventojai išrinks iniciatyvas, labiausiai nusipelniusias gauti Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus. Už nominantus galite balsuoti naujienų portale 15min.lt, paspaudę šią nuorodą.
Žmonės ir jų projektai už 2017 metų nuopelnus bus apdovanoti 8 kategorijose, t.y. lyčių lygybės, įveiktos kliūties, LGBT* lygiateisiškumo, atviros visuomenės, amžiaus, tautų dialogo, religijų ir įsitikinimų įvairovės, metų proveržio srityse.
Pasak lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės, tradicija tapę ir jau penktą kartą organizuojami apdovanojimai kiekvieną kartą vis iš naujo padeda pamatyti, kokia įvairi ir atkakli iš tiesų yra mūsų Lietuva. „Svarbu valstybiniu mastu ne tik įvertinti, bet ir „išryškinti“ aktyvių žmonių darbą. Jų indėlis į lygybės ir įvairovės idėjų sklaidą akivaizdžiai stiprina mūsų šalies darną, tvirtina jos demokratijos pagrindus“, – sako ji.
Apdovanojimų laureatais pretenduoja tapti:
1. Lyčių lygybės apdovanojimas. Skiriamas už nestereotipinio požiūrio į moteris ir vyrus sklaidą bei įtvirtinimą visuomenėje.
- Režisierius Karolis Kaupinis. Už paramą moterims, atskleidusioms seksualinio priekabiavimo istorijas. K. Kaupinis, reaguodamas į žinomų menininkų ir visuomenės veikėjų pašaipas, skirtas seksualinio priekabiavimo istorijas paviešinusioms merginoms (tarp kurių buvo ir paties režisieriaus žmona Paulė Bocullaitė), paskelbė viešą laišką ir išreiškė joms palaikymą. Režisierius parodė, kad seksualinio priekabiavimo problema nėra tik moterų reikalas.
Asmeninio archyvo nuotr.
- Specializuotos pagalbos centrų tinklas. Už kasdienę kovą su smurtu artimoje aplinkoje. Septyniolika specializuotos pagalbos centrų visoje Lietuvoje kasdien teikia kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Nukentėjusįjį išklausantys ir konsultuojantys specialistai padeda atpažinti ir įvardyti smurto apraiškas, suteikia kvalifikuotą psichologinę ir teisinę pagalbą bei įgalina gyventi be smurto. 2017 metais pagalba suteikta 11 tūkstančių 635 asmenims.
- Komiksas „Birutė Bebaimė“. Už patrauklų ir inovatyvų būdą kalbėti apie smurto artimoje aplinkoje problemą. Tai pirmasis nemokamas komiksas Lietuvoje, kurio herojės Birutės Bebaimės istorija atskleidžia, kokios yra smurto formos, kaip į jį reaguoti ir kaip elgtis susidūrus su smurtu šeimoje. Komikso iniciatorės Violeta Masteikienė, Modesta Kairytė ir Marija Norvaišaitė apie skaudžius dalykus siekė kalbėti aiškiai ir suprantamai visoms amžiaus grupėms.
2. Įveiktos kliūties apdovanojimas. Skiriamas asmenims, įveikusiems fizinę, socialinę, požiūrio ir / arba kitokią kliūtį, užtikrinant žmonių su negalia orų gyvenimą bei dalyvavimą visuomenėje.
- Motociklininkų ir neregių žygis per Lietuva „Mane veža 2017“. Už unikalią galimybę žmonėms su negalia patirti važiavimo motociklu laisvę. Motociklų žygyje per Lietuvą „Mane veža 2017“ dalyvavo 150 dalyvių, suformuota 80 ekipažų. Kai kurie ekipažai, negailėdami laiko, netausodami kuro, įveikė net 500 km, o užmegztos draugystės tęsiasi iki šiol. Idėjos autorė ir motociklininkų organizatorė – Aldona Juozaitytė-Pieva. Partneriai – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.
Augusto Didžgalvio nuotr.
- Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė. Už diskusijų apie žmonių su negalia įdarbinimo sistemos keitimą skatinimą. Už pradėtą dialogą su Sveikatos apsaugos ministerija dėl nekokybiškų kompensuojamųjų medicinos priemonių. Henrika Varnienė yra skirtingų negalių organizacijų asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas direktorė ir vaiko su negalia mama. Daugiau nei 10 metų gina žmonių su negalia teisę į kokybiškas ir įtraukias švietimo, sveikatos paslaugas, prieinamą aplinką, galimybę gyventi savarankiškai savo bendruomenėje.
Asmeninio archyvo nuotr.
- „Raudonos nosys“ – gydytojai-klounai. Už muzikinį spektaklį „Keliaujantis klounų orkestras“, skirtą vaikams su proto ir kompleksinėmis negaliomis. Spektaklio metodika („CliniClowns“, Nyderlandai) padeda vaikams atsipalaiduoti, lavinti jų vaizduotę bei išreikšti emocijas per garsus, lytėjimą ir judesį, stiprina vaikų socialinę integraciją, skatina jų raidą, pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais, gerina gyvenimo kokybę ir sveikatą. Spektaklis vien per 2017 metus aplankė daugiau nei 400 vaikų 12-oje specialiųjų mokyklų. Gydytojai-klounai yra profesionalių menininkų grupė, nuo 2010 m. teikianti emocinę paramą didžiosiose Lietuvos vaikų ligoninėse bei sanatorijose, kasmet aplanko apie 24 000 sergančių vaikų bei jų šeimų.
Organizacijos nuotr.
3. Vaivorykštės apdovanojimas. Skiriamas už nuopelnus LGBT* bendruomenės teisių apsaugos srityje, tolerancijos ir atvirumo skatinimą.
- Asociacijos LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius. Už translyčių asmenų atstovavimą nacionaliniuose teismuose ir indėlį formuojant progresyvią Lietuvos teismų praktiką teisės į lytinės tapatybės pripažinimą kontekste. 2017 m. balandžio mėn. Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmą kartą įpareigojo civilinės metrikacijos skyrių translyčiam asmeniui išduoti naujus asmens tapatybės dokumentus be privalomojo chirurginės operacijos reikalavimo. Po šio sprendimo asmens tapatybės dokumentai teismo keliu buvo pakeisti dar 10 žmonių.
Augusto Didžgalvio nuotr.
- Režisierė Kamilė Gudmonaitė. Už spektaklį „Trans trans trance“ moteriškumo ir lytinės tapatybės tema. Spektaklyje keliami klausimai, kaip konstruojamas moteriškumas šiuolaikinėje visuomenėje? Ar galima būti vyru ir moterimi vienu metu? Kaip priimti save, jei vidus neatitinka išorės, arba kitaip – kaip mums išgyventi savo kūnuose? Spektaklio dramaturgija buvo kuriama ne remiantis pjese, o repeticijų metu sukaupta medžiaga.
Augusto Didžgalvio nuotr.
- Dokumentikos namai. Už vaizdo portretų ciklą apie translyčius žmones „Tai tik kūnas, o čia aš“. Video pasakojimai supažindina su keturiais jaunuoliais, kurių biologinė lytis neatitinka jų lyties tapatybės. Istorijose paprastai ir jautriai atskleidžiamos nematomų translyčių asmenų patirtys ir sunkumai, bandant įtikinti savo artimuosius ir pasaulį, kad jie turi teisę būti savimi. Dokumentikos namai savo darbais siekia atkreipti auditorijos dėmesį į žmogaus teisių, prigimtinių laisvių, demokratijos, skurdo ir geopolitikos temas.
4. Atviros visuomenės piliečio apdovanojimas. Skiriamas už drąsų demokratinių vertybių puoselėjimą darbo, socialinėje ir visuomeninėje aplinkoje.
- Aktorė Julija Steponaitytė ir scenografė Paulė Bocullaitė. Už drąsą kalbėti ir kelti visuomenės diskusijas apie seksualinį priekabiavimą. Nepabijojusios priešiškų reakcijų, šios moterys prabilo apie išgyventas seksualinio priekabiavimo istorijas ir išjudino svarbias diskusijas visuomenėje ir žiniasklaidoje. Drąsūs
Steponaitytės ir P. Bocullaitės liudijimai taip pat paskatino atsiverti kitas moteris.
15min.lt nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.
- Laikraščio „Širvis“ žurnalistės Andželika Bagočiūnienė, Janina Pukienė, Valda Patinskienė. Už atkaklumą kuriant nepriklausomą ir bendruomenišką regioninę žurnalistiką. Nepriklausomos Širvintų krašto piliečių žiniasklaidos laikraštis „Širvis“, nepaisydamas institucijų priešiškumo ir finansų trūkumo, 2017 m. kūrė ir palaikė nepriklausomą informacinę erdvę, suteikdamas žodį tiems, kurie priešingu atveju būtų likę bebalsiai, keldamas klausimus, kurie būtų nutylėti.
- Spektaklių „Žalia pievelė“ ir „Dreamland“ koncepcijos ir teksto autoriai Rimantas Ribačiauskas ir Kristina Savickienė bei spektaklių kūrybinės komandos. Už dokumentinio teatro vystymą ir ryžtą kalbėti apie nepatogias socialines problemas. „Žalia pievelė“ – spektaklis apie autentiškus Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų ir Visagino gyventojų patirtis; „Dreamland“ – apie migraciją ir Lietuvoje gyvenančius imigrantus iš Libano, Turkijos, Afganistano, Rusijos. Juose vaidina ne teatro aktoriai, o žmonės, tiesiogiai susiję su pasakojamomis istorijomis. Spektaklių kūrybinės komandos sukūrė Lietuvoje dar neįprasto formato spektaklius, kurie teatro žiūrovui suteikia galimybę susipažinti ir permąstyti aktualias socialines problemas.
Dimitrij Matvejev nuotr.
5. Apdovanojimas „Geriausias amžius – mano amžius“. Skiriamas už iniciatyvą, raginančią realizuoti savo potencialą nepaisant jauno ar senyvo amžiaus, griaunančią stereotipus, vienijančią įvairių kartų žmones.
- Urtė Lina Orlova, projektas „Senučiukai“. Už skatinimą nepamiršti senelių namuose gyvenančių žmonių. Projektu organizatoriai kviečia visus prisijungti ir aplankyti senelių namus bei pabendrauti su globos namų gyventojais, prisijungti prie pasiūlytų iniciatyvų. Viena iš kasmetinių iniciatyvų – „Help-Portrait“ projektas, kurio komanda nufotografuoja pasipuošusius senolius, o nuotraukos iškart atspausdinamos, įrėminamos ir įteikiamos. Taip pat daug emocijų sulaukia šventinių laiškų rašymas per Kalėdas.
Žygimanto Gedvilos nuotr.//15min.lt
- Gita Mickevičiūtė, projektas „Senelių darželis“. Už senelių bendruomeniškumo ir užimtumo skatinimą. Tai neseniai įkurtas dienos užimtumo centras, siekiantis mažinti senelių atskirtį, suburti juos į vieną vietą, kad jie galėtų jaustis jaukiai, kad išvengtų vienatvės, jaustųsi saugūs, užsiimtų kūrybine, pažintine veikla, vyktų į išvykas. Gitos Mickevičiūtės įkurtas centras yra orientuotas į tuos senelius, kurie dėl riboto judėjimo patys negali niekur išeiti. Juos į dienos centrą ir iš jo veža įstaigos vairuotojas.
Organizacijos nuotr.
- „Nepatogaus kino klasė“. Už dokumentinio kino panaudojimą diskutuojant apie socialines problemas mokyklose. Tai virtuali edukacinė platforma, kurioje pateikiami vaikams ir paaugliams skirti dokumentiniai filmai, padedantys kalbėti aktualiais, bet ne visada patogiais klausimais apie socialines temas bei problemas. Šioje svetainėje užsiregistravę mokytojai kartu su mokiniais gali nemokamai žiūrėti dokumentinius filmus ir juos aptarti naudodamiesi parengta bei svetainėje talpinama metodine medžiaga.
Augusto Didžgalvio nuotr.
6. Tautų dialogo apdovanojimas. Skiriamas už nuopelnus skatinant tautinių bendruomenių integravimo, ksenofobijos, rasinių, etninių stereotipų mažinimo procesus.
- Lenkų diskusijų klubas. Už dialogo tarp lenkų ir lietuvių skatinimą. Tai nepriklausoma Lietuvos lenkų organizacija, rengianti viešas diskusijas ir puoselėjanti dialogą tarp Lietuvos lenkų ir lietuvių. Klubas save laiko politiškai neangažuotu, jis ieško tarpusavio supratimo ir skatina toleranciją bei Lietuvos lenkų integraciją. Per 2017 m. klubas iš viso suorganizavo 21 renginį įvairiomis socialinėmis ir politinėmis temomis.
Augusto Didžgalvio nuotr.
- Vaikų dienos centras „Padėk pritapti“. Už vaikams iš skirtingų etninių grupių suteiktą galimybę mokytis tautų dialogo. Prasidėjęs kaip savanoriška iniciatyva padėti Kirtimų tabore gyvenantiems vaikams, kad jie „neiškristų iš mokyklos“, vaikų dienos centras, vėliau įsikūręs Naujininkuose, tapo traukos centru vaikams iš skurdžiau gyvenančių šeimų ir skirtingų etninių grupių: romų, rusų, lenkų, lietuvių. Centre padedama ruošti pamokas, lavinami socialiniai ir emociniai įgūdžiai, supažindinama su Lietuvos kultūriniu gyvenimu. Kasdien centre lankosi apie 20 vaikų.
Organizacijos nuotr.
- Baltarusių klubo „Siabryna“ vadovas Valentinas Stech. Už baltarusių ir lietuvių tautų suartinimą, minint Pranciškaus Skorinos metus. 2017 m., pažymint LDK spaustuvininko P. Skorinos pirmosios knygos išspausdinimo 500 metų sukaktį, V. Stech aktyviai dalyvavo rengiant bei vedant įvairius renginius šiai datai paminėti, tarp kurių – paroda, skaitymai, kino filmo peržiūra ir kitos iniciatyvos.
Asmeninio archyvo nuotr.
7. Religijų ir įsitikinimų įvairovės apdovanojimas. Skiriamas už indėlį įtvirtinant religijos ir sąžinės laisvės principą, skatinant religijų įvairovės pažinimą ir jos toleravimą Lietuvoje.
- Fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas. Už įamžintas senovės baltų ir romų bendruomenių tradicijas ir religines apeigas. Naujienų portalo 15min.lt fotožurnalisto reportažai kviečia susimąstyti apie šalia mūsų gyvenančius kitaip tikinčius ir mąstančius žmones, atrasti su jais bendrumų, skatina toleranciją ir nediskriminavimą religijos ir įsitikinimų pagrindais.
15min.lt nuotr.
- Lietuvos Kolpingo draugija. Už religinių bendruomenių subūrimą tarpusavio pažinimui ir bendradarbiavimui. Renginyje „Lietuvos religinių bendruomenių forumas už taiką ir pilietinę visuomenę“ bendruomenės aptarė religijų ir valstybės santykius, tarpreliginio dialogo galimybes. Iniciatyva prisidėjo prie šalies religijų įvairovės pažinimo ir religijos laisvės principo puoselėjimo.
Organizacijos nuotr.
- Jehovos liudytojų bendruomenės tarnas Erikas Rutkauskas. Už religijos laisvės principo gynimą teisinėmis priemonėmis. Jehovos liudytojų religinės bendruomenės tarnas kreipėsi į Lietuvos administracinį teismą, atkreipdamas dėmesį į diskriminaciją dėl religijos taikant Karo prievolės įstatymą. Įstatyme numatyta, kad nuo karo tarnybos atleidžiami tik tradicinių religinių bendruomenių dvasininkai. Šį klausimą analizavo ir Lietuvos Konstitucinis Teismas, kuris 2017 m. nusprendė, kad visų religinių bendruomenių dvasininkai minėtame įstatyme turėtų būti traktuojami vienodai.
Augusto Didžgalvio nuotr.
8. Metų proveržio apdovanojimas. Skiriamas už plačiai nuskambėjusį bei prie įvairovės ir lygybės skatinimo visuomenėje prisidėjusį poelgį, darbą, iniciatyvą arba kūrinį.
- Aktorė Erika Račkytė. Už drąsą ir ryžtą prabilti apie seksualinį priekabiavimą. Aktorė Račkytė buvo viena pirmųjų, prakalbusių apie seksualinį priekabiavimą, su kuriuo susidūrė viename Lietuvos teatrų. Paviešinusi šią istoriją ir nusprendusi kreiptis į teisėsaugą, aktorė paskatino plačias visuomenės diskusijas.
Asmeninio archyvo nuotr.
- Žydrė Gedrimaitė, projektas „Draugystė veža“. Už pasiryžimą mažinti žmonių su negalia atskirtį. Projektas, viešindamas negalią turinčių ir neturinčių žmonių draugystės istorijas, siekia parodyti, kad fiziniai skirtumai draugystei, bendram darbui ir gyvenimui vienoje bendruomenėje, svajonių išsipildymo siekimui, įtakos neturi. Projekto iniciatorės dėka, organizuojamo balsavimo metu daugiausia žiūrovų palaikymo sulaukusios penkios draugų poros laimi išvyką į „Eurovizijos“ konkurso finalą. Projektas vykdomas trečius metus. Šių metų naujovė – atrankiniai siužetai buvo filmuojami septyniose kelionėse po Lietuvą.
15min.lt nuotr.
- Pojūčių misterija „Muzikos kalba tamsoje“. Už kūrybingą stereotipų apie negalią griovimą. Tai unikalus meno kūrinys, kurį atliekantys regintieji menininkai ir neregiai dainininkai parodo, kad žmogaus pasiekimai ir meniniai gebėjimai yra svarbesni už jo negalią. Tai gyvo garso koncertas, kuriame visi garsai sukuriami „čia ir dabar“, o publika misteriją patiria visais pojūčiais, išskyrus regą. Tai dviejų skirtingų pasaulių (reginčiųjų ir neregių) kūrybos procese gimstanti meninė išraiška, ištrinanti ribas, praplečianti pasaulio suvokimą, griaunanti stereotipus ir keičianti nuostatas.
Organizacijos nuotr.
Už nominantus galite balsuoti naujienų portale 15min.lt, paspaudę šią nuorodą. Nugalėtojai paaiškės kovo 22 d. iškilmingos ceremonijos Valdovų rūmuose metu. Laureatai išrenkami visuomenės balsus sudėjus su ekspertų komisijos vertinimu. Komisiją sudaro atstovai iš Atviros Lietuvos fondo, Britų tarybos Lietuvoje, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo, Seimo Žmogaus teisių komiteto, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje, Užsienio reikalų ministerijos.
Sausio mėn. vykusios atrankos metu visuomenė iš viso pateikė 200 pasiūlymų, iš kurių komisija išrinko 24 iniciatyvas.
Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu. Šiemet prie apdovanojimų organizavimo prisideda Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba Lietuvoje, Norvegijos Karalystės ambasada ir Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
Informaciją parengė: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Informaciniai partneriai:
