Gruodžio 4 d. vyko Vilniaus miesto savivaldybės ir Moterų informacijos centro organizuota konferencija #VilniusBeSmurto, kuria siekiama atkreipti dėmesį į visų formų smurtą prieš moteris Vilniaus mieste.
Konferenciją atidarė ir mero sveikinimus perdavė Vilniaus miesto savivaldybės Socalinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas, kuris pabrėžė, jog Vilnius, pirmasis miestas pasitvirtinęs Smurto artimoje aplinkoje mažinimo programą ir skyręs daugiau nei 1,6 mln. eurų programos priemonėms įgyvendinti. J. Bartlingas taip pat pažymėjo, jog svarbu, jog į smurto artimoje problemos sprendimą įsitrauktų visi Vilniaus gyventojai.
Konferencijoje pranešimą skaičiusi Moterų informacijos centro teisininkė Rugilė Butkevičiūtė pabrėžė, jog Lietuvoje vis dar gyva smurto ir prievartos kultūra. Eurobarometro duomenimis net 48 % Lietuvos gyventojų įvardijo, jog pažįsta nuo smurto lyties pagrindu nukentėjusią moterį savo artimoje aplinkoje. Eurobarometro (2010) duomenimis Lietuva pirmauja visoje ES asmenų manančių, jog smurtą lyties pagrindu išprovokuoja pačios moterys. Tokioje aukas kaltinančioje visuomenėje smurtą išgyvenusioms moterims itin sunku apie savo patirtį papasakoti draugams, pažįstamiems, bendradarbiams, o ypač institucijoms: policijai, medicinos įstaigose.
R. Butkevičiūtė pažymėjo, jog didelį dėmesį skiriant smurto artimoje aplinkoje problemai pamirštamos kitos smurto prieš moterys formos. Viena labiausiai apleistų formų – vyrų seksualinis smurtas prieš moteris. Teisininkės teigimu vis dar neturime normos reglamentuojančios intymaus esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio išprievartavimą. Pasaulyje prasidėjusi kampanija #metoo atėjusi iki Lietuvos įkvėpė daug moterų prabilti apie patirtą seksualinį priekabiavimą. Anot R. Butkevičiūtės pripažinti patirtą prievartą yra ypač sunku, dėl aukų kamuojamo gėdos jausmo ir netikėjimo proceso sėkme. Tačiau aukoms prisipažinus vietoj pagalbos jos neretai sulaukia visuomenės pasmerkimo, svarstymo kodėl jos nesikreipė anksčiau ar ką galėjo padaryti siekiant išvengti tokios situacijos. Teisininkė ragino palaikyti prabilti pasiryžusias moteris visuomenėje ir institucijose. R. Butkevičiūtė savo pranešime nurodė būtinybę Vilniaus miestui įkurti specializuotą centrą teikiantį specializuotą kompleksinę teisinę, psichologinę ir medicininę pagalbą nuo seksualinio smurto nukentėjusioms moterims bei vykdyti specializuotus mokymus pareigūnams bei medikams, kuriuose būtų mokoma atpažinti smurtą prieš moteris, jautriai bendrauti su aukomis, nukreipiant jas į institucijas teikiančias specializuotą pagalbą.
Konferencijoje pasisakiusios Vilniaus moterų namų atstovės Lilija Henrika Vasiliauskienė ir Evelina Dirmontaitė pristatė Specializuotos pagalbos centrų veiklą ir teikiamas paslaugas. Savo pranešime pranešėjos pabrėžė būtent specializuotos pagalbos aukai svarbą, taip pat apžvelgė kas nelaikoma specializuota pagalba. Pranešėjų nuomone specializuota pagalba negali būti laikoma medijacija, kurios smurto artimoje aplinkoje atvejais jau seniai yra atsisakiusios Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat smurtautojams teikiama pagalba. Anot pranešėjų, matome žalingą praktiką pagalbai smurtautojams skirti daugiau dėmesio ir lėšų nei aukoms teikiamai specializuotai pagalbai. Praktikoje smurtautojui skiriant daug dėmesio auka jaučiasi nesaugi, juo labiau, jog užsienio praktika rodo, jog tik skiriant visą dėmesį aukos apsaugai ir pagalbai jai galima iš esmės spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą.
Konferencijoje dalyvavusios Vilniaus apskrities VPK atstovė Irena Adomėnienė pristatė pagalbos mygtukų sistemą. Pranešėja įvardino, jog Vilniaus apskrities VPK šiuo metu turi 300 pagalbos mygtukų smurto artimoje aplinkoje aukoms. Mygtukai aukoms išduodami remiantis Policijos generalinio komisaro aprašu, šiuo metu mygtukais naudojasi 16 – ka Vilniaus miesto gyventojų. I. Adomėnienė apgailestavo, jog pareigūnams siūlant daugelis nukentėjusiųjų vis dar atsisako pagalbos mygtukų, jos teigimu policija nežino tikslių atsisakymo priežasčių, manoma, jog dalis nukentėjusiųjų vis dar kliaujasi savo mobiliaisiais telefonais skambinant pagalbos numeriu 112. Anot Vilniaus VPK atstovė Nomeda Cibarauskienė pabrėžė, jog pavojaus atveju išsitraukti telefoną, skambinti ir informuoti apie situaciją kainuoja laiko, kuris smurto atveju gali būti lemiamas. Turint mygtuką, užtenka vieną kartą jį spustelti ir policijos ekipažas prisistato į įvykio vietą be jokių pasakojimų, mygtuko pagalba esant poreikiui taip pat gali susisiekti su auka. Pagalbos mygtukas yra mažas, todėl jį saugiai galima nešiotis rankinėje, kišenėje bei pasinaudoti esant poreikiui.
Konferencijoje buvo pristatyta geroji projekto “Įkvėpk” patirtis. Projekto inciatorius, kampanijos Už saugią Lietuvą ambasadorius LRT žurnalistas Edvardas Kubilius pradėdamas pristatymą apgailestavo, jog iš bemaž 50 – ties konferencijos dalyvių jis yra vienintelis vyras. Žurnalistas vylėsi, jog ši situacija pasikeis, nes smurtas prieš moteris yra ne tik moterų, tačiau visos visuomenės problema paveikianti kiekvieną iš mūsų. Žurnalistas kartu su moterų verslininkių tinklo vadove Vaidilute Eičiene ir tinklo nare Jūrate Černiauskiene pristatė kaip kiekvienas benduomenės narys gali padėti mažinti smurtą artimoje aplinkoje. V. Eičienė pristatė, jog kampanijos metu mentoriavo net 6 – šioms nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusioms moterims. Šios veiklos rezultatai: pradėtas nuosavas verslas, rūbų dizainerės karjera, tapybos talento atradimas ir pirmoji darbų paroda.
Akcijos Įkvėpk metu 10 miestelių su iniciatoriais aplankiusi ir su juose gyvenančiais vaikais laiką leidusi J. Černiauskienė pasakojo, jog smurtinėje aplinkoje gyvenantys mažų miestelių vaikai gyvena visiškoje atskirtyje. “Paprašius vaikų nupiešti savo kaimą po 25 m. jie to negalėjo padaryti, nes buvo įsitikinę, jog kaimo nenebus. Šie vaikai gyvena nemokėdami svajoti, visos jų svajonės susijusios su seniūnija, kurioje tėvai gauna pašalpas ir parduotuve, kur šios pašalpos išleidžiamos” – kalbėjo pranešėja. Anot jos turime padėti norint padėti šiems vaikams išmokti svajoti turime mažinti smurtą artimoje aplinkoje ir socialinę atskirtį, jei norime matyti šviesesnę mūsų šalies ateitį.
Konferenciją moderavusi iniciatyvos Birutė Bebaimė autorė Violeta Masteikienė teigė, jog prieš keletą metų aplankytas Vilniaus miesto krizių centras ją įkvėpė teikti pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusioms moterims paprastu ir suprantamu būdu įgalinant jas atpažinti skirtingas smurto formas ir nurodant kur galima gauti pagalbą. Taip gimė precedento Lietuvoje neturintis komiksas Birutė Bebaimė. Komikso tikslas – pakeisti nuostatas, kad smurtas gali būti pateisinamas ir skatinti smurtą patiriančias moteris kreiptis pagalbos, o visuomenę – nukreipti jas pagalbos link. Nori prisidėti prie šios iniciatyvos sklaidos? Daugiau informacijos: ČIA.
Konferencijos akimirkas rasite: ČIA
Už konferencijos organizavimą ypatingai dėkojame Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus socialinių programų koordinatorei Renatai Černovaitei.
Patyrei smurtą artimoje aplinkoje?Nedelsk, kreipkis pagalbos: www.lygus.lt/spc