Moterų, patyrusių psichologinį, fizininį, ekonominį smurtą artimoje aplinkoje nemažėja, bet džiugu, kad vis daugiau moterų pradeda apie tai kalbėti garsiai. Norime pasidalinti dar keliomis nuoširdžiomis, tikromis istorijomis, kurias surinko “Specializuotos pagalbos centrai” iš visos Lietuvos. Plačiau apie Jų veiklą galite rasti čia:
[su_button url=”https://www.lygus.lt/SPC” target=”blank” style=”flat” background=”#009072″ size=”8″]Specializuotos Pagalbos Centrai[/su_button]
“Ruduo… Bėgantys dangumi lietaus pritvinkę debesys ir vienkiemio medžiai pilki. Pilki, kaip Vilijos mintys ir… skausmas. Tas skausmas jai gerai pažįstamas iš vaikystės… Mat juodvi su mama būdavo nuolatinės tėvo pykčio aukos. Jei nespėdavo pasislėpti, tėvo kumštis būdavo skaudus ir negailestingas. Po patirto skausmo norėdavosi susiriesti kaip benamiui šuneliui ir laižytis žaizdas…
Vilija anksti ištekėjo. Skubėjo pabėgti nuo nesibaigiančio smurto, bet neilgam tepabėgo…
Sutuoktinio Rimo mama Stasė padovanojo sūnui vienkiemį. Porai gimė sūnus, atrodo, nieko netrūko. Vyras dirbo, o Vilija augino sūnų. Paskui atėjo į pasaulį dar vienas sūnus. Augindama vaikus moteris nė nepajuto, kaip pati tapo Rimo nuosavybe: rengėsi taip, kaip sutuoktinis liepė, pinigus ir pirkinius taip pat kontroliavo jis, su draugėmis ir artimaisiais susitikdavo tik gavusi sutuoktinio leidimą… Vaikams paaugus Vilija panoro dirbti, tačiau jos prašymus kaskart lydėdavo barniai ir kategoriškas „NE“.
Metai bėgo, vaikai užaugo ir patys sukūrė šeimas. Gyvenimas keitėsi, bet ne Vilijos naudai. Ji pajuto „tuščio lizdo“ sindromą. Sutuoktinis pradėjo išgėrinėti, o „užsipylęs akis“ žmonos nematydavo. Prasiblaivęs Rimas dėl visų gyvenime patirtų nesėkmių pradėdavo kaltinti Viliją. ,„Auklėdavo“ ją ne tik skaudžiais žodžiais, bet ir spyriais. Gyvenimas vienkiemyje turėjo savo privalumų: niekas nematė ir negirdėjo, kaip ji verkdavo ir dejuodavo nuo skaudžių įžeidinėjimų ir spyrių. Kol atėjo lemtinga diena…
Tą dieną Rimas iš darbo grįžo vėlai. Trankydamas duris pažadino Viliją ir vienu rankos mostu išmetė iš lovos. Paskui keikdamas necenzūriniais žodžiais pradėjo spardyti galvą, kaklą, pilvą. Pagautas klaikaus azarto vis spardė ir spardė… Visi Vilijos maldavimai pasigailėti liko be atgarsio. Po kurio laiko, pavargęs nuo baisios egzekucijos, Rimas prisėdo atsikvėpti. Tada Vilija, nejausdama kūno, atsidarė lauko duris ir basa, vienmarškinė iššliaužė į rudens naktį. Galvoje sukosi vienintelė mintis – pasiekti kaimynus.
Kaimynai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją.
Medikai nustatė, kad Vilijai lūžę šonkauliai, sukrėstos smegenys.
Šiandien rudeniniai debesys vis dar verkia… Tačiau Vilija, padedama Kretingos specializuotos pagalbos centro darbuotojų, po truputį bando atsitiesti ir pradėti naują gyvenimą… be skaudžių žodžių, be spyrių…”
Kretingos moterų informacijos ir mokymų centras
Tikimės jog šios istorijos paskatins jus kreiptis pagalbos ir netylėti jei matote smurtą aplink save.
Pranešk apie smurtą šeimoje – skambink 112.
Patyrei smurtą? Kreipkis į Specializuotos pagalbos centrą. www.lygus.lt/spc