Lietuvoje kas trečia moteris patiria smurtą. Šių „16 dienų prieš smurtą prieš moteris“ metu pristatome – 16 tikrų, šokiruojančių ir labai nuoširdžių smurto aukų istorijų, kurias papasakojo smurto artimoje aplinkoje aukos. Tikimės jog šios istorijos, kuriomis sutiko pasidalinti moterys įkvėps visus netylėti matant smurtą ir drąsiai kreiptis pagalbos jį patyrus.
Simonos istorija
“Muša reiškia nemyli – mano skyrybų istorija
Smūgiai vis kartojasi. Aš jau nebeverkiu. Tiesiog suvokiau, kad tuoj mane užmuš. Buvo gili naktis, bet jis vis pabusdavo, regis tik tam, kad vėl ir vėl suduotų…
O dabar pasakosiu kaip iki tokio gyvenimo aš nusiritau.
Gimiau normalioje šeimoje – buvau vienintelis vos mokslus baigusių vienas kitą mylinčių žmonių vaikas. Nuoširdžiai maniau, kad jei turėsiu šeimą, kad ji bus tokia pati. Institute susipažinau su juo. 20 metų ištekėjau. Žinojau, kad jo charakteris sunkus, bet buvau tikra, kad meilė viską sudėlios į savo vietas. O jis mane auklėjo – nes mano tėvai darbo nebuvo atlikę. Dabar aš tai rašau su ironija, o tuo metu buvau tikra, kad esu netikusi žmona ir labai stengiausi pasikeisti. Po ketverių bendro gyvenimo metų aš jau buvau kalta dėl viso: nemoku gaminti, skalbti, tvarkytis, neplepėti, esu tokia, kaip mano tėvai – mažai uždirbu, apskritai niekais užsiimu. O dar užimu per daug vietos lovoje, nemoku seksualinių žaidimų. Ko dar? Tiesa, negaliu net pagimdyti vaiko – šitai jis pasakojo kiekvienam sutiktam. Kai vaikelis pagaliau gimė, paaiškėjo, kad pagimdžiau ne tokį – ne tokio ūgio, svorio, gabumų. O ir prižiūrėti nemoku. O be to, kai jis po darbo atsikimšdavo butelį alaus (o dažnai ir degtinės), bandydavau atkalbėti. Savo įkalbinėjimais tiesiog gadindavau jam nuotaiką. Paskutinis lašas buvo, kai aš vietoj prašyto pusės litro degtinės nupirkau penkis mažiukus buteliukus po 100 gramų. Stebuklas, kad pavyko nubėgti pas kaimynus ir pasikviesti į pagalbą tėvus. Laukiau jų gatvėje. Kai jie atvažiavo, visi kartu ėjom paimti vaiko. Palikau jį, nes kai bandžiau bėgti kartu su vaiku, vyras mane daužė per galvą – apsiginti buvo neįmanoma. Į namus jis įleido tik mane vieną, prisiekinėjo daugiau nemušiąs… Patikėjau, pasakiau, kad tėvai važiuotų namo. Tai ir buvo didžiausia klaida! Niekada netikėkite sadisto pažadais. Ryte jis sakė nieko neatsimenąs. O tada, kai išėjo tėvai, jis ėmė mane spardyti. Priežastis? Kodėl aš pasiskundžiau tėvams( o jie dar ir paskambino jo gimdytojams). Turėjau skambinti anytai ir sakyti, kad viską išsigalvojau. Ryte, vos sukaukusi kol jis išeis į darbą, susirinkau daiktus, vaiką ir išvažiavau pas tėvus. Jis visą laiko skambino, ateidavo, klaupėsi ant kelių maldavo mano tėvų… Tėvai (mano ir jo) irgi sakė, kad gal viskas susitvarkys. Bet man buvo labai baisu sugrįžti, naktimis sapnuodavau tą košmarą. O kokia išeitis? Skirtis? Likti vieniša mama? O kur gyventi? O ką pasakys draugai ir pažįstami? Visai atsitiktinai sužinojau (naršydama internete) apie Moterų informacijos centre teikiamą nemokamą psichologinę ir teisinę pagalbą smurtą patyrusioms moterims. Paskambinau, mane priėmė specialistai. Toliau buvo skyrybos ir turto bei vaiko dalybos. Sūnelis tuo metu tapo dar vienu įrankiu mane šantažuoti ir atkalbėti nuo skyrybų.
Bet visas tas košmaras jau baigėsi, todėl galiu mėginti įvardinti priežastis ir savo klaidas. Todėl dabar kreipiuosi į tas, kurios namuose patiria vyro smurtą ir jį kenčia: Nejaugi manote, kad vyras, su pasimėgavimu daužantis jam artimą žmogų yra normalus? Galvojate, jog jis tiesiog supyko arba jį paveikė alkoholis? Tada atsakykite sau, ar jūs taip galėtumėte elgtis?
Labai prašau išmokite kelias labai svarbias taisykles:
Gerbkite ir mylėkite save! Jūs ne vergė ir ne tarnaitė. Tačiau perspėju jei imsite ir dabar tiesiai tai pareikšite smurtaujančiam vyrui – gali būti blogai. Todėl visų prima, suvokite tai pačios. Niekas neturi teisės jūsų žeminti, versti daryti ką nors jums nenorint, o juo labiau smurtauti. Tai ne tik kad nehumaniška, tai dar ir nusikaltimas. “Muša reiškia myli” – šį posakį sugalvojo tie kuriems reikia pateisinti smurtą. Kita svarbi tiesa – niekas smurtaujančio vyro nepakeis, įsisąmoninkite tai. Jei jis jus pažemino nors kartą, o jūs atleidote, žeminimas, o vėliau fizinis smurtas būtinai pasikartos – šią tiesą jums lengvai įrodys bet kuris psichologas. Ir trečias dalykas: vyras jūsų negerbia, nemyli, mano, kad esate skuduras kojoms nusišluostyti. Netikite? Na žinoma, jis juk sako kartais, kad myli. Nebūkite naivios! Jam tik patinka jus mulkinti, nes žino, kad tada dar labiau stengsitės jam įtikti.
Ar reikia skirtis? Aš sakau – taip. Pripažįstu, kad labai sunku tokį sprendimą priimti, kad baisu visuomenės nuomonės, kad baugu pradėti gyvenimą vienai. Bet patikėkit, visa tai praeina. Iš savo patirties sakau, kad dabar esu laiminga, auginu sūnų, šalia manęs yra draugas, su kuriuo kartu leidžiam laisvalaikį. Tiesa, neskubu su juo įteisinti santykių, nes nori būti tikra, kad smurtas nebebus skyrybų priežastis. Ir dar.. Nebegaliu žiūrėti filmų, kuriuose žmonės mušasi – iš karto pasąmonė atgamina patirtą siaubą.”
Simona (tikrąjį herojės vardą ir pavardę žino Moterų informacijos centras, centre teikiamos nemokamos teisinės konsultacijos ir psichologinė pagalba moterims patyrusioms smurtą šeimoje.
Tikimės jog šios istorijos paskatins jus kreiptis pagalbos ir netylėti jei matote smurtą aplink save.
Pranešk apie smurtą šeimoje – skambink 112.
Patyrei smurtą? Kreipkis į Specializuotos pagalbos centrą. www.lygus.lt/spc
Projektą “Veikime kartu” finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija