Smurtą patyrusi auka būna išsigandusi ir sutrikusi. Dar daugiau – dažniausiai ji kaltina save ir ne tik nežino, kad gali kreiptis pagalbos, bet ir neturi supratimo, kur ir kokią pagalbą gali gauti.
Prieš ketverius metus, įgyvendinant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas ir Specializuotos pagalbos centrų programą, buvo įsteigti centrai (SPC), veikiantys visoje Lietuvoje teritoriniu principu. Visas centrų sąrašas ir jų aptarnaujamos teritorijos: https://www.lygus.lt/spc-kontaktai/
Svarbiausia SPC užduotis – pasiūlyti smurto artimoje aplinkoje aukai pagalbą. Į Specializuotos pagalbos centrą gali kreiptis pati auka, gali tai padaryti artimieji, apie smurto artimoje aplinkoje atvejį gali pranešti ir bet kuris pilietis.
Pagal galiojantį įstatymą policijos pareigūnai, gavę iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, privalo informuoti nukentėjusį asmenį apie tai, kad su juo susisieks pagalbos centro atstovai ir, savo ruožtu, apie atvejį praneša SPC, bei pateikia smurtą patyrusio asmens duomenis. O tada jau SPC darbuotojai susisiekia su auka pasiūlydami pagalbą ar tikslingai nukreipdami pagal konkretų poreikį. Bet, kaip žinome, į policiją kreipiasi toli gražu ne visos smurto aukos. Juo labiau tos, kurios patiria sunkiau įrodomą psichologinį, seksualinį ar net ekonominį smurtą.
Specializuotos pagalbos centro funkcijas atliekančios asociacijos Moterų informacijos centro atstovė teisininkė Rugilė Butkevičiūtė sako, kad per šių metų tris ketvirčius vien šis pagalbos centras (aptarnaujantis dalį Vilniaus miesto ir apskrities) gavo pranešimus dėl 589 smurto artimoje aplinkoje atvejų ir viena vertus, tai reiškia, kad smurto problema išlieka labai aktuali, o kita vertus, nemažėjantis besikreipiančių asmenų skaičius dar sako ir tai, kad visuomenė mažiau taikstosi su smurto atvejais, o aukos aktyviau ieško pagalbos bei būdų išeiti iš smurtinės aplinkos.
Kaip vieną iš didžiausių problemų, su kuria susiduria SPC, Rugilė Butkevičiūtė įvardija pačių specializuotos pagalbos centrų ir jų teikiamų paslaugų žinomumą. Teisininkė pabrėžia, kad kreiptis pagalbos ir gauti teisinę, psichologinę konsultaciją ar visą kompleksą paslaugų, padėsiančių kovoti su smurtu, gali gauti bet kuris šalies pilietis.
Kita opi problema – tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka.
Pagal dabar galiojančią schemą, policijos pareigūnai privalo informuoti nukentėjusį asmenį apie galimybę gauti pagalbą ir su nukentėjusio asmens žinia perduoti teritoriniam Specializuotos pagalbos centrui nukentėjusio asmens kontaktus. Tačiau ne visada pateikiama visa informacija, kuri reikalinga norint suteikti deramą pagalbą. Trūksta bendravimo su tyrėjais apie tolesnę tyrimo eigą: SPC nežino, ar smurtautojas yra sulaikytas, kiek laiko jis bus sulaikytas ir pan. Tokia informacija ne visa prieinama ir smurto aukai. O tai mažina jos saugumą.
Kita bėda – policijos pareigūnų mokymai, kurie turėtų padėti išvengti situacijų, kai smurtą patiriančiai aukai siūloma palikti namus ar užbaigti ikiteismini tyrimą susitaikymu. Tarpsinstitucinio bendradarbiavimo patirtis rodo, kad reikalingi mokymai policijos pareigūnams tiek bendradarbiavimo srityje tiek dėl bendravimo ir bendradarbiavimo su auka tyrimo eigoje.
Ne visada smurtą patiriančios aukos kreipiasi į policiją, dažnai su savo bėdomis jos keliauja pas medikus ir šie atvejai lieka tik medikų sprendžiama aukos sveikatos problema. Medikai privalo pranešti policijai apie asmenį atvykusį arba pristatytą į medicinos įstaigą su smurto žymėmis, o policija turės imtis atitinkamų priemonių.
Dažnai smurto artimoje aplinkoje atvejais aukomis tampa ir vaikai, todėl bendradarbiavimas su vaikų teisių tarnybomis taip pat labai aktualus, kaip ir mokymai šių tarnybų darbuotojams.
Dar būtų puiku, jei kiekvienas SPC galėtų pasiūlyti profesionalias psichologo ir teisininko paslaugas, o apie galimybes jas gauti žinotų kiekvienas Lietuvos pilietis. Tam, žinoma, reikia lėšų, skirtų Specializuotų pagalbos centrų viešinimui ir bendram nepakantumui smurtui artimoje aplinkoje skatinti.
Jei patiri smurtą, drąsiai kreipkis pagalbos. Specializuoto pagalbos centro specialistai pasirengę padėti.
Moterų informacijos centras. Tel.: 8 5 262 9003, el.p. [email protected]
Projektą “Veikime kartu” įgyvendina Asociacija Moterų informacijos centras, projektą finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
