Aušra Matulaitytė
Ne paslaptis, jog COVID-19 pandemija sukėlė didžiausią švietimo sutrikdymą visame pasaulyje. 2020 metais dauguma pasaulio vyriausybių laikinai uždarė mokyklas bei kitas ugdymo įstaigas, siekdamos sulėtinti viruso plitimą. Statistikos duomenimis 2020 metais balandžio mėnesį švietimas buvo sutrikdytas daugiau nei 1,5 milijardo moksleivių iš 190 šalių.
Baiminamasi, jog šis švietimo sutrikdymas gali suvaržyti pastaraisiais dešimtmečiais pasiektą merginų švietimo šuolį bei turėti neigiamą poveikį pasiekimams, susijusiems su skurdo mažinimu, sveikata, kokybišku švietimu ir lyčių lygybe.
Skaudžiausiai paveikė nepasiturinčias šeimas
Maždaug 40% šalių, turinčių mažas ir vidutines pajamas, nesiėmė jokių veiksmų, kad padėtų moksleiviams, kuriems labiausiai grėsė atskirtis COVID-19 pandemijos metu, todėl net 11 milijonų mergaičių mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šalyse gali negrįžti į mokyklas, o tokia situacija verčia sunerimti.
Tiesa, Lietuvoje situacija kiek kitokia, COVID-19 pandemija paveikė ne atskirai mergaites ar berniukus, bet mažesnes pajamas gaunančių tėvų vaikus. Atskirtis tarp moksleivių išaugo dėl prastesnės prieigos prie interneto, kompiuterio neturėjimo ar sąlygų mokytis namuose nebuvimo.
„Buvo ir tokių mokinių, kurie neturėjo stalų, savo privačios mokymosi erdvės, gėdijosi įsijungti kompiuterio kamerą, jog bendramoksliai nepamatytų gyvenimo sąlygų. Sakyčiau, jog ši pandemija tik dar labiau atvėrė akis ir apnuogino tą tiesą, kurią jau ir taip seniai žinojome“, – sako Kauno progimnazijos mokytoja Aurelija.
Nauja realybė?
Nepaisant naujų susirgimų atvejų, daugumos šalių moksleiviai nuo rugsėjo grįžo mokytis į klases. Taip pat ir Lietuvoje. Penktokės Lauros mama sako, jog reikia mokytis priprasti prie naujos realybės.
„Kaip mama džiaugiuosi, kad vaikas grįžo į mokyklą. Nenoriu burti iš kavos tirščių, bet manau, jog dar kurį laiką turėsime gyventi mokykla – namai ritmu. Vaikams taip pat reikia įprasti prie kaukių, nematyti draugų ir mokytojų šypsenų, neskolinti savo kaukės kitiems vaikams, adaptuotis ir prie namų mokymo“.
Anot jos, sunkiausia užduotis tikriausiai tenka mamoms, per pandemiją moters namų ruošos darbai dar padidėjo, nes reikėjo pasirūpinti besimokančiais vaikais bei suderinti savo karjerą.
„Aš iki šiol nežinau, ką reikės daryti, jei kas nors Lauros klasėje susirgs ir kurį laiką teks mokytis iš namų arba vieną rytą ji atsikels sloguodama, kas anksčiau būdavo normalu atvėsus orams“, – svarsto moteris, nes dirbti iš namų ji neturi galimybės.
Skaitmeninė ateities mokykla?
Ateities prognozės kol kas yra tokios, jog turėtume pradėti įsivaizduoti pasaulį, kuriame, norėdamas dalyvauti socialiniame gyvenime, neišvengiamai turėsi dalyvauti skaitmeniniame pasaulyje, todėl manoma, jog ateityje pasikeis ir moksleivių ugdymas.
Matematikos mokytoja Aurelija skatina tėvus bei moksleivius nepasiduoti. „Vaikai ypač greitai prisitaiko prie naujovių, todėl įpras mokytis nuotoliniu būdu taip, jog ateityje tai taps nauja realybe. Žinoma, labiausiai gaila dėl moksleivių socializacijos, bendravimo įgūdžių tobulinimo, nes kartais vaikai namuose neturi su kuo pabdendrauti, tokia liūdna tiesa, tačiau bent jau Lietuvoje aš matau tą tendenciją, jog skaitmeninis mokymas tobulėja, padaryta didelė pažanga nuo pirmųjų karantino mėnesių ir mokymosi rezultatai neturėtų nukentėti.“
Mokytoja ragina visus nepasiduoti, atvirai kalbėtis bei kartu ieškoti sprendimų.
Foto: abcnews.go.com