Pažeidžiamos moterų socialinės grupės (neįgalios, kaime gyvenančios, tautinių mažumų, įskaitant romes, imigrantės ir vyresnės moterys), patiria diskriminaciją, įskaitant ir daugialypę. Tokias ankstesnes nuojautas patvirtino Šiaulių universiteto Lyčių studijų centro mokslininkų atliktas tyrimas.
Susiję apie 900 tūkst. moterų
2013–2014 metais Šiaulių universiteto Lyčių studijų centro mokslininkų atliktas tyrimas apėmė keletą tikslinių moterų grupių – neįgalių moterų, etninėms mažumoms priklausančių moterų (įskaitant romes), vyresnių moterų (55-60 metų grupės – priešpensijinio amžiaus ir 60+ metų) ir migrančių. Buvo tiriama jų padėtis užimtumo, švietimo (įskaitant mokymąsi visą gyvenimą), kultūros srityse bei minėtų tikslinių grupių moterų galimybės apsirūpinti būstu, gauti sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas ir kt.
Tiriamose socialinėse grupėse, kurioms yra aktualios tiriamos sritys, vienaip ar kitaip gali priklausyti apie 900 tūkst. moterų. Tyrimas patvirtino dalį ankstesnių nuojautų – pažeidžiamos (pagal Jungtinių Tautų rekomendacijas Lietuvai valnurable group) moterų socialinės grupės dažnai patiria daugialypę diskriminaciją.
Neturi darbo – esi atskirtyje
Nors suaugę Lietuvos gyventojai linkę manyti, jog neįgalumas ir amžius (ypač vyresnysis) yra požymiai, dėl kurių žmonės labiausiai diskriminuojami, tačiau turimos informacijos analizė parodė, kad praktiškai visos tikslinės grupės patiria diskriminaciją visuose darbinės veiklos etapuose. Maža to, beveik visos pažeidžiamų grupių moterys patiria daugialypę diskriminaciją: ir kaip moterys, ir kaip atitinkamos socialinės grupės atstovės. Štai vyresnio amžiau moterims ieškant darbo jų turima patirtis ir kompetencijos nėra privalumas, bet kuriuo atveju darbdaviai renkasi jaunesnio amžiaus darbuotojus.
Neįgalieji didžiausią atskirtį jaučia dėl nedarbo, nes tuomet neturi pajamų, sumažėja tavo galimybės gyventi visavertį gyvenimą. Dalyvavimą kultūriniuose renginiuose daugumai tikslinių grupių irgi riboja jų finansinė padėtis. Nors negalią turintiems asmenims yra numatytos įvairios lengvatos pritaikant jų būstą specialiems poreikiams, tačiau beveik pusės jų poreikiai nėra patenkinti. Pagyvenusių asmenų galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas riboja gydymo paslaugų ir gydymo šiuolaikiniais vaistais kainos bei nustatytos pacientų priėmimo kvotos, ypač pas specialistus. Deja, šiuo metu Lietuvoje populiari gydytojų nuostata, kad vyresnio amžiaus žmonėms nebeverta gydyti visų ligų.
Reikėtų išsamesnių tyrimų
Renkant statistinius duomenis apie neįgalių, tautinių mažumų, migrančių ir pagyvenusio amžiaus moterų situaciją Lietuvoje, susiduriama ne tik su informacijos trūkumo, bet ir su duomenų palyginimo problema. Todėl sudėtinga susidaryti objektyvų vaizdą apie realią tiriamų socialinių grupių padėtį. Dažniausiai tyrėjai neanalizuoja pateiktų duomenų lyties aspektu. Todėl ne visuomet pavyksta suformuoti pilnesnį minėtų socialinių grupių moterų situacijos vaizdą ir užčiuopti bei įvardinti kaip įmanoma daugiau problemų.
Esama situacija leidžia manyti, kad nagrinėtos tikslinės grupės moterys patiria socialinę atskirtį, tai yra vykstantys socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai procesai, kurių metu moterys, kaip pažeidžiama visuomenės grupė, yra izoliuojama nuo pagrindinių socialinius išteklius gaminančių ar skirstančių socialinių mechanizmų kaip darbo rinka, šeima ar kitos neformalios grupės (giminės, draugai, bendruomenės), valstybė.
Apie tyrimą ir projektą
2013–2014 metais atliktas tyrimas rėmėsi Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijų Lietuvai 84 punktu ir apėmė keletą tikslinių moterų grupių – neįgalių moterų, etninėms mažumoms priklausančių moterų (įskaitant romes), vyresnių moterų (55-60 metų grupės – priešpensijinio amžiaus ir 60+ metų) ir migrančių. Buvo tiriama jų padėtis užimtumo, švietimo (įskaitant mokymąsi visą gyvenimą), kultūros srityse bei minėtų tikslinių grupių moterų galimybės apsirūpinti būstu, gauti sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas, teisinę pagalbą, paskolą verslui pradėti, dalyvauti priimant ekonominius, politinius ir kitus sprendimus. Tyrimu buvo siekiama pateikti šios situacijos analizę, nustatyti esamas problemas, įvertinti vykdomų priemonių poveikį ir pasiūlyti konkrečias priemones problemoms spręsti.
Tyrimas buvo viena iš projekto „Lyčių lygybė – pelninga investicija“ (Nr. VP1-1.3-SADM-01-K-02-008) veiklų.
Straipsnio autorės:
dr. Rasa Počevičienė
prof.dr. Virginija Šidlauskienė
Tyrimas buvo viena iš projekto „Lyčių lygybė – pelninga investicija“ (Nr. VP1-1.3-SADM-01-K-02-008) veiklų.
Projektą „Lyčių lygybė – pelninga investicija!” Nr. VP1.-1.3-SADM-01-K-02-008 finansuoja Europos socialinis fondas ir Lietuvos Vyriausybė
