Kasmet Lietuvoje nuo smurto artimoje aplinkoje, nepaisant amžiaus, socialinės padėties ar sveikatos būklės, nukenčia tūkstančiai moterų. Moterys su negalia yra dar labiau pažeidžiama grupė, todėl labai svarbu, kad ir jos, smurto atveju, turėtų vienodas galimybes gauti specializuotą kompleksinę pagalbą.
Atsižvelgdami į šį poreikį, Moterų informacijos centras ir Lietuvos kurčiųjų draugija suvienijo jėgas – nuo šiol kurčios ir neprigirdinčios moterys bei mergaitės ar kiti asmenys su specialistais (-ėmis) gali bendrauti ir lietuvių gestų kalba.
Pagalbą šios moterys ir mergaitės gali gauti nuotoliniu būdu per „Skype“ programėlę – kreipdamosi į SKPCpagalba. Konsultacijos teikiamos kiekvieną pirmadienį nuo 12 iki 16 val. iš anksto užsiregistravus el. paštu: [email protected].
Susikalbėjimo svarba
Pagal įstatymus, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) turi teikti pagalbą visiems Lietuvos gyventojams. Organizacijos naudoja įvairius kanalus, kuriais jas gali pasiekti nukentėję asmenys. Pagrindinė bendravimo linija – skambutis telefonu, tačiau yra galimybė bendrauti elektroniniu paštu, nuo 2021 metų konsultuojama ir realiu laiku SKPC puslapyje.
„Kai pradėjome bendrauti su kurčiųjų bendruomene, manėme, kad turime kanalą, kuriuo gali kreiptis ir klausos negalią turintys žmonės – tai elektroninis paštas bei konsultavimo realiu laiku sistema. Vėliau paaiškėjo, jog neturime, nes klausos negalią turintys žmonės laisvai nesinaudoja šiomis ryšio priemonėmis. Informacijos sklaida ir bendrieji kanalai nėra tie kanalai, kurie juos ir jas pasiekia. Labai džiugu, kad pati bendruomenė kreipėsi į mus, nes tik per ją mes galime pasiekti ir moteris su klausos negalia. Išsiaiškinome, jog patogiausia joms kalbėtis vaizdo skambučiu, per „Skype“ programėlę į pagalbą pasitelkus vertėją“, – sako Moterų informacijos centro programų vadovė Dovilė Masalskienė.
Jai pritaria ir Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas, mokymų vadovas Mykolas Balaišis. Pasak jo, lietuvių gestų kalba žmonėms su klausos negalia yra gimtoji.
„Lietuvių kalba daugumai kurčiųjų žmonių yra tik antroji kalba, todėl gauti reikiamą informaciją, išreikšti savo mintis gestų kalba yra žymiai patogiau, taip kurtieji yra įpratę bendrauti. Juk net ne visi žmonės su klausos negalia gerai moka lietuvių kalbą, jos mokėjimas priklauso nuo šeimos, mokyklos bei įgyto išsilavinimo, įgimto ar įgyto kurtumo. Kai kurie asmenys turi ir kompleksinę negalią. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad reikiama pagalba būtų prieinama visiems“, – pabrėžia M. Balaišis.
Dovilė Masalskienė džiaugiasi, jog organizacijoms bendradarbiaujant pavyko įdiegti naują SKPC bendravimo priemonę, skirtą smurtą patiriančioms moterims su klausos negalia:
„Lietuvos kurčiųjų draugija teikė mums informaciją apie kurčiųjų bendruomenę, kultūrą, kokią ji turi pagalbos sistemą, kaip bendruomenėje sprendžiami įvairūs socialiniai klausimai. Taip mums gimė idėja skirti papildomų valandų ir pirmadieniais pagalbą teikti dar vienu kanalu – „Skype“ skambučiu. Ši pagalba jau prieinama nuo vasario 21 dienos.“
Šiuo gražiu pavyzdžiu džiaugiasi ir lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
„Visos organizacijos, teikiančios paslaugas visuomenei, turi atsižvelgti į žmonių įvairovę. Planuojant paslaugas svarbu vadovautis lygių galimybių integravimo praktikomis. T. y. įvertinti, ar paslaugomis vienodai galės naudotis visi žmonės, įskaitant ir asmenis su skirtingomis negaliomis. Viliuosi, kad šia iniciatyva paseks ir kitos institucijos bei organizacijos“, – sako Birutė Sabatauskaitė.
Bendraujant su žmonėmis su klausos negalia, svarbus vaidmuo tenka ir lietuvių gestų kalbos vertėjui (-ai). „Nė viena mūsų konsultantė nekalba lietuvių gestų kalba, todėl visada būtina vertimo paslauga. Svarbu pabrėžti pasitikėjimą bei anonimiškumą. Lietuvių gestų kalbos vertimo centras (LGKVC) ir jo teritoriniai skyriai užtikrina konfidencialumą bei pabrėžia, kad teikia tik vertimo paslaugas be teisės komentuoti ar patarti nukentėjusiai. Gali atrodyti, kad vertėjas yra slenkstis perduodi informaciją, tačiau jo pagalba yra vienas patogiausių būdų komunikuoti. Vykdami pas gydytoją, žmonės su klausos negalia taip pat naudojasi vertimo paslaugomis“, – aiškina D. Masalskienė.
Specialistė paaiškina, kaip vyksta pats skambutis: „Skambučiui užsiregistruojama elektroniniu paštu. Moteris mums atsiunčia savo „Skype“ vardą, mes užregistruojame, patvirtiname laisvą laiką ir prašome, kad LGKVC atsiųstų vertėjo(s) kontaktus. Per „Skype“ programėlę susijungiama su vienu iš LGKVC teritorinių skyrių bei prijungiama klientė. Pokalbiams turime paskirtas valandas – kiekvieną pirmadienį 12–16 val. mūsų „Skype“ numeris yra aktyvus ir galima tiesiogiai kreiptis.“
Neatpažįsta smurto rūšių
Kreiptis pagalbos į SKPC galima nebūtinai tik patyrus smurtą, bet ir tada, kai tiesiog neramu dėl esamų santykių, juose nėra saugumo jausmo, o galbūt kyla nerimas dėl artimo žmogaus: sesers, mamos ar draugės.
D. Masalskienė pabrėžia, jog smurto atpažinimo klausimas Lietuvoje vis dar yra jautri tema, kurčiųjų bendruomenė nėra išimtis. „Būtina suprasti, jog egzistuoja ne tik fizinis, tačiau ir psichologinis bei ekonominis smurtas. Kreiptis pagalbos į SKPC galima nebūtinai tik patyrus smurtą, bet ir tada, kai tiesiog neramu dėl esamų santykių, juose nėra saugumo jausmo, o galbūt kyla nerimas dėl artimo žmogaus: sesers, mamos ar draugės. Specialistai patars, ką daryti, padės atpažinti, ar dabartinę situaciją galime įvardinti kaip vieną ar kitą smurto rūšį. Mes nereikalaujame, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar kreiptasi į policiją“, – pasakoja specialistė. Ji pabrėžia, kad jei čia ir dabar vyksta smurtas, kyla grėsmė sveikatai ar gyvybei, būtina kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą. Asmenys su klausos negalia tai padaryti gali per kurtiesiems pritaikytą mobiliąją skubios pagalbos numerio 112 programėlę.
M. Balaišis pritaria, jog kurčiųjų bendruomenei trūksta informacijos apie smurto rūšis ir kaip jas atpažinti. „Bendradarbiaudami su Moterų informacijos centru pradėjome rengti informacinius vaizdo įrašus lietuvių gestų kalba, kurčiųjų organizacijų darbuotojams bei asmeniniams asistentams buvo vykdomi mokymai, kaip atpažinti smurtą bei ką daryti jo atveju. Kol kas į SKPC kreipėsi dar nedaug moterų, tačiau džiaugiamės, jog ši pagalba jau teikiama ir tikimės, kad ateityje vis daugiau moterų su klausos negalia išmoks atpažinti smurtą bei jo rūšis ir išdrįs kreiptis pagalbos“, – sako Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas.
Poreikį turėti daugiau prieinamos informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje Lietuvos kurčiųjų draugija išsakė ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Tarnybos administruojamoje svetainėje Visureikalas.lt, kurioje pateikiama išsami informacija, ką daryti susidūrus su smurtu, jau patalpinti informaciniai klipai lietuvių gestų kalba. Juose pasakojama, kaip atpažinti smurtinius santykius, kokias teises turi nukentėjusios moterys, kur kreiptis ir kokią pagalbą galima gauti.
Daugiau informacijos:
Dovilė Masalskienė
Programų vadovė
Moterų informacijos centras
Telefonas: +370 5 262 9003
[email protected]
[su_button url=”https://www.lygus.lt/spc-kontaktai/” target=”blank” style=”flat” background=”#88b2a9″ size=”6″]SKPC kontaktai Lietuvoje[/su_button]
[su_button url=”https://www.lygus.lt/spc-kontaktai/” target=”blank” style=”flat” background=”#88b2a9″ size=”6″]specializuotospagalboscentras.lt[/su_button]
Įrašus galima rasti ir „Youtube“ socialiniame tinkle.
>>Sekite Lietuvos kurčiųjų draugijos Youtube kanalą
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos video:
>Kaip pasirūpinti savo saugumu smurto artimoje aplinkoje atveju? (lietuvių gestų kalba)
>>Nukentėjau nuo smurto artimoje aplinkoje. Kas man gali padėti čia ir dabar? (lietuvių gestų kalba)
>Nukentėjau nuo smurto artimoje aplinkoje. Kokią teisinę pagalbą galiu gauti? (lietuvių gestų kalba)
>>Nukentėjau nuo smurto artimoje aplinkoje. Kokios yra mano teisės? (lietuvių gestų kalba)
>>TESTAS – ar aš patiriu smurtą? (lietuvių gestų kalba)
>>Patyriau seksualinį smurtą. Ką daryti? (lietuvių gestų kalba)
Straipsnis paruoštas remiant
