Suprasti, pažinti ir užjausti kitus, net tuos, kurie gyvena toli nuo mūsų – tą padaryti kviečia kiekvienais metais lapkričio 16 d. minima Tarptautinė tolerancijos diena, siekianti puoselėti skirtingų kultūrų ir žmonių tarpusavio supratimą. Tolerancija yra visų pasaulio kultūrų, o taip pat žmogaus teisių bei kitų laisvių pripažinimas. Šiemet paminint šią dieną daug dėmesio buvo skiriama emigrantų krizei bei islamo kultūrai.
Prisijaukinti tai, kas svetima
„Tai, ko mes nežinome, visada yra baugu”, – sako Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių studijų instituto arabistikos studijų lektorė Maritana Larbi. Anot jos, islamo kultūra lietuviams yra pakankamai tolima, kad ja domėtųsi savarankiškai, todėl vyksta atsūmimo reakcija, kurią įveikti galėtų padėti švietėjiška veikla. M. Larbi užaugo Kaune, o Vokietijoje baigė edukologijos ir islamistikos studijas. „Šia kultūra susidomėjau, nes ji yra plati ir neprognozuojama, čia visada yra ką veikti. Lietuvoje organizuojame arabų dienas, bendraujame su įvairiomis institucijomis, politika ne mano sritis, tai turi daryti profesionalai, tačiau mano misija vesti tarpkultūrinį dialogą ir paruošti specialistų, kurių mums dabar labai reikia, o tai ne vienerių metų darbas, bet ilgas procesas”.
M. Larbi pasakoja, jog islamo kultūroje moters padėtis labai įvari, tai priklauso nuo ekonominės ir socialinės šalies padėties, moters išsilavinimo. „Esame pripratę kalbėti apie tradicinę moterį ir jos vaidmenį šeimoje: namų šeimininkė, žmona, mama, tačiau islamo kultūroje yra ir daug moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, pavyzdžiui, Irane, Turkijoje. Žinoma, kai kurios iš jų po studijų išteka ir vėliau lieka namuose, tačiau manoma, kad tik išsilavinusi moteris turi ką perduoti savo vaikams. Tiesa, reikėtų nepamiršti ir to, jog yra ir kitas tipas moterų – tos, kurios dirba ir sėkmingai daro karjerą”.
Šiuo metu Islamo kultūroje moterų situacijoje pamažu vyksta pokyčiai. Jie lėti, bet čia svarbūs ir maži žingsneliai. Pavyzdžiui, Šiaurės Afrikoje vyksta pokyčiai šeimos reformoje. Anot Maritanos, anksčiau moteris negalėdavo paduoti skyrybų prašymo be rimtų priežasčių, šiuo metu situacija laisvesnė. Įvedamos kvotos, koks turi būti skaičius moterų politikoje, parlamente, moterys įgyja teisę vairuoti. Tačiau ji taip pat pažymi, jog visuomenė yra gana konservatyvi ir bet kokios reformos, ypač mažesniuose kaimuose, čia sunkiai priimamos, tam reikia laiko ir didelių investicijų į švietimą.
Gyvenimas tarp mūsų
Tai, kas mums kažkada atrodė tolima ir nepažinta, jau labai arti mūsų. Kasdien jie atvyksta po du ar po vieną, o kartais ir šeimomis prie mūsų šalies sienos, palikę šeimas, gimines, draugus bei darbus, savo šalį ir buvusį gyvenimą tikėdamiesi naujos pradžios bei naujo gyvenimo. Nuo ko jie bėga – klausiame savęs ir bandome suvokti atsakymus. Ištikus migrantų krizei, tolima kultūra tampa vis artimesnė, o atvykusių į Lietuvą migrantų gyvenimas pamažu stabilizuojasi.
„Stovyklose situacija šiuo metu jau stabilesnė: didžioji dauguma migrantų gyvena pastatuose arba konteineriniuose nameliuose, kasdien gauna karštą maistą arba patys jį gaminasi, yra gerokai daugiau sanitarijos mazgų, nei buvo anksčiau. Mokyklinio amžiaus vaikai kasdien lanko lietuvių kalbos pamokas ir jau sveikinasi lietuviškai, mažesniems vaikams organizuojamos kitos užimtumo veiklos. Suaugusieji taip pat adaptuojasi prie gyvenimo stovyklose, kai kurie savo įgūdžius stengiasi pritaikyti ir čia: kerpa kitus stovyklų gyventojus, kepa tortus ir pyragus gimtadienių proga, pasitelkdami įvairias programėles mokosi ir moko lietuvių kalbos”, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.
Anot jos, psichosocialinė pagalba reikalinga daugumai migrantų – tiek dėl ilgai trunkančio gyvenimo stovyklose, tiek dėl informacijos kas bus ateityje trūkumo. „Todėl Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai kartu su kitų nevyriausybinių organizacijų savanoriais dabar stengiasi įtraukti kuo daugiau migrantų į įvairias veiklas, sporto užsiėmimus, skatina vienų migrantų paslaugas kitiems (kirpimas, maisto gamyba, mokymai).” Taip pamažu kuriasi naujas gyvenimas.
Aušra Matulaitytė
Straipsnį iliustruoja Kauno mečetės nuotrauka, kur nukeliavome saulėtą rudens popietę. projekto #FemResist dalyviai domėjosi multikultūrinio Kauno istorija.
