Smurtas artimoje aplinkoje jau nebėra paslaptis, slepiama po neigimo skraiste. Priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, paaiškėjo, kad smurto artimoje aplinkoje atvejai sudaro 10 procentų nusikalstamumo. Į paviršių iškilo ir daugybė spręstinų problemų, o pirmiausia – smurto aukų apsauga.
Policijos pareigūnai, prokurorai ir teisėjai sako, kad trūksta aiškumo apsaugos priemonių reglamentavime, proceso metu aukoms nepakanka pagalbos – psichologinės, socialinės ir teisinės. Tačiau negalima pamiršti, kad pastaraisiais metais buvo žengtas didelis žingsnis į priekį – smurtautojai traukiami baudžiamojon atsakomybėn, o aukos taip pat turi geresnes galimybes ginti savo teises, nes tyrimo, įrodinėjimo ir kaltinimo našta perkelta ant teisėsaugos institucijų pečių. Sukurta ir veikia smurto aukų apsaugos ir pagalbos joms sistema – specializuoti pagalbos centrai, dirbantys visoje Lietuvoje.
Visa tai rodo, kad Lietuva, kuri buvo įsipareigojusi iki praėjusių metų galo perkelti į savo teisinę sistemą Nusikaltimo aukų apsaugos direktyvos nuostatas, didžiąją dalį jai priklausiusių namų darbų atliko. Direktyva ne tik nustato pamatines nusikaltimų aukų procesines teises, bet įtvirtina ir naujas – teisę gauti būtiniausią informaciją jau pirmo kontakto su institucijomis metu, teisę į pagarbų, jautrų ir profesionalų elgesį, į apsaugą nuo pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ar keršto, teisę į nemokamą konsultacinę, psichologinę ir kitą pagalbą. Telieka visa tai taikyti praktikoje.
Tačiau, kaip rodo gyvenimas, aukoms labai trūksta informacijos apie teises ir galimą pagalbą, situacijos spendimo būdus ir pasekmes, o tai neleidžia joms pilnai dalyvauti baudžiamajame procese. Kita aštri problema – aukos saugumas. Ne visada aukai yra pasiūloma derama fizinė apsauga, todėl pagrįstos baimės dėl atsakomųjų smurtautojo veiksmų ir grasinimų. Direktyvos nuostatose taip pat akcentuojama būtinybė suteikti aukai visą reikalingą informaciją jau pirmojo kontakto su kompetetinga institucija metu. Žinojimas, kokie veiksmai laukia ir kokia pagalba bus suteikta sukuria pasitikėjimo ir saugumo atmosferą, kuri aukos situacijoje yra labai svarbi. Ne auka turi ieškoti informacijos, o pareigūnai turi stengtis ją suteikti. Ir ne formaliai, o taip, kad būtų aišku, kaip ja naudotis ir kokių teisių ji suteikia.
Taikant Direktyvos nuostatas praktikoje smurto artimoje aplinkoje situacija tikrai pasikeis. Aukos bus saugesnės ir drąsesnės, smurtautojai bus baudžiami ir smerkiami, o visa tai mažins smurto atvejų skaičių. Trūksta tik esminio dalyko – bendro nepakantumo smurtui, ypač artimoje aplinkoje. O šis yra ugdomas ir skiepijamas mokymų pareigūnams, žiniasklaidai, socialiniams darbuotojams metu, seminaruose, diskusijose, bendradarbiaujant institucijoms ir visiems bendrai aktyviai dalyvaujant kartą metuose vykstančiose aktyvumo dienose prieš smurtą prieš moteris. Taip buvo ir praėjusių metų pabaigoje, kuomet nuo lapkričio 25 dienos iki gruodžio 10 dienos Lietuvoje kaip ir visame pasulyje vyko bendrai ir atskirai organizuotų renginių, kurių tikslas vienas – kovoti su smurtu.
Dėkojame visiems tiems, kurie skaitė ir klausė suknelių istorijų, kurie dėvėjo oranžinės spalvos aksesuarus ar drabužius taip solidarizuodamiesi su smurto aukomis. Tai ypatingai svarbu, nes pasisakyti apie patirtą pažeminimą – nepakeliamai sunku. Nuo šiol palaikymo ir supratimo bus dar daugiau, jei tik mes kiekvienas asmeniškai atliksime savo namų darbus.
Projektą „Veikime kartu“ įgyvendina Asociacija Moterų informacijos centras, projektą finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
