Pastebėta, jog stereotipiškas mąstymas vis dar daro įtaka mokinių požiūriui į sau tinkamą profesiją, todėl pokyčiai darbo rinkoje vyksta gana lėtai. Pokyčius IT susidomėjimo srityje pastebi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro darbuotoja Toma Grabauskaitė, kuri pasidalijo savo įžvalgomis ir ateities prognozėmis.
Toma, dirbate Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre, esate mokymo centre įkurtos „Akademija.IT“ grupių kuratorė, kokias studentų tendencijas šiuo metu pastebite? Ar tiesa, jog padaugėjo merginų, norinčių studijuoti IT srityje?
Jau ketverius metus džiaugiuosi galimybe dirbti su „Akademija.IT“ studentais, Java programuotojais ir testuotojais, bei bendradarbiauti profesiniu mokymu patikėjusiomis IT įmonėmis. Nuoširdžiai mėgaujuosi tuo, jog man tenka bendrauti su rinktine publika – žmonėmis, turinčiais labai skirtingas profesines ir gyvenimiškas patirtis. Iš bemaž trijų šimtų norinčių studijuoti atrenkami 50 labiausia pasirengusių ir motyvuotų asmenybių.
Tokius skirtingus žmones mokytis, persikvalifikuoti paskatina kelios priežastys. Pirmiausia, IT sritis – sparčiai besiplečianti bei lanksti darbuotojų ūkio šaka Lietuvoje. Apie tai kalbu, ne stebėdama antraštes, o žinodama apie realius IT kompanijų planus. Lankydamasi su studentais partnerių įmonėse girdžiu apie užmojus per keletą metų darbuotojų skaičių dvigubinti, o šiose įmonėse taikoma liberali ir vakarietiška darbo kultūra kuria pasitikėjimo ir saugumo jausmą būsimiems darbuotojams – ir šiuo atveju svarbu ne tik konkurencingas atlyginimas.
Kita priežastis – dinamika darbo rinkoje. Pirma, žmonės priversti tobulėti, mokytis naujų dalykų, persikvalifikuoti, jog galėtų sėkmingai konkuruoti. Nepamirškime ir to, kad, vargu, ar šiais laikais yra įprasta visą gyvenimą dirbti vieną darbą ir gal net vienoje ir toje pačioje darbovietėje. Šių dienų karta alksta iššūkių ir moka, gali keistis.
Šiame fone keičiasi, be abejo, ir profesiniai stereotipai: kasmet vis daugėja iniciatyvų, skatinančių merginas ir moteris rinktis programuotojo, testuotojo ir kitas IT rinkai aktualias kvalifikacijas, kuriamos mentorystės programos, o motyvaciniai renginiai ir akcijos – kasdienybė. Manau, kad Lietuvoje vis įvairesnes formas įgaunantis visuomeninis judėjimas už moterų teises ir lygybę prie to labai prisideda – jei moterims tai išsklaido abejones ir suteikia drąsos, pokyčių galime tikėtis ne tik IT rinkoje.
Kai 2014-aiais metais buvo įkurta „Akademija.IT“ padrąsinimų moterims dar buvo girdėti pakankamai mažai, tad pirmaisiais metais programuotojų grupėje turėjome vos vieną merginą. Ir stojamuosiuose egzaminuose dalyvavusių merginų skaičius buvo kuklus. Kiek kitaip atrodė kiti metai, o pokyčius paskatino pirmųjų metu „Akademija.IT“ absolventas. Jam pakako parašyti žinutę „Feminizmo“ grupėje feisbuke, trumpai aprašyti mokymosi galimybes bei apeliuoti į stereotipus IT rinkoje, ir atrankos etapuose sulaukėme kur kas daugiau merginų. Iš jų keturios įstojo ir šiuo metu sėkmingai dirba. Vėlesni metai vėlgi parodė, kad viešas diskursas ir sėkmės istorijos paskatina moteris vis labiau domėtis IT sritimi.
Jei reikėtų nustatyti procentais, maždaug kokį procentą sudarytų merginos, besimokančios Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre? Kokias studijas jos dažniausiai renkasi?
Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre vykdome daugiau nei dvi dešimtis mokymo programų pagal keturias kryptis: IT ir kompiuterijos, inžinerinės pramonės, verslo ir finansų bei vizualinių technologijų. Konkrečios statistikos lyties pagrindu nevedame, tačiau, žinoma, apie tendencijas galime kalbėti: merginų paprastai daugiau nei vaikinų yra vizualinių menų bei verslo ir finansų mokymo programose, tačiau pastaraisiais metais vis drąsiau moterys renkasi ir IT mokymo programas: Java programavimą, programinės įrangos testavimą, žiniatinklio programavimą. Pastarųjų atveju atskirose grupėse merginų suskaičiuojama iki 30 procentų.
Noriu pastebėti, kad dėl viešų diskusijų žiniasklaidoje, mes daug dėmesio skiriame moterų skaičiui IT sektoriuje, tačiau stereotipų ne ką mažiau yra kitose srityse. Pasigendu diskusijų apie padėtį inžinerijos, transporto sektoriuose. Pavyzdžiui, jei moterų – programuotojų – sėkmės istorijomis jau būtų sunku ką nustebinti, tai merginos, pasirinkusios mechatroniką, elektroniką ar metalo apdirbimą, – tikra egzotika. Tokių studenčių kasmet paprastai turime vieną kitą grupėje.
Kokios, jūsų nuomone, ateities prognozės – galbūt Lietuvoje nebeliks „moteriškų“ ir „vyriškų“ profesijų susiskirstymo?
Stebint viešas diskusijas ir visuomenės pokyčius manau, kad atotrūkis tarp to, kas „vyriška“ ir „moteriška“ mažėja jau dabar. Tačiau tuo turime būti suinteresuoti visi: mokymo įstaigos, verslas bei pati visuomenė – pokyčiams būtinas visų mūsų nuoseklus įsitraukimas.
Kaip švietimo specialistė, gal turite rekomendacijų, kad atotrūkis nuo stereotipinių „vyriškų“ ir „moteriškų“ specialybių mažėtų?
Kaip Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro atstovė dalyvauju studijų parodose, atsakau į studijuoti ketinančių klausimus, konsultuoju būsimus mokinius ir jų tėvus, vykstu į susitikimus su jaunimu mokyklose. Susitikimų ir pokalbių metu mane dažniausiai nustebina klausimas iš tėvų bei mokytojų – „Kokių specialybių turite berniukams? Ką pas mus gali mokytis mergaitės?“. Tais atvejais mandagiai mėginu pereiti prie kiek kitokios diskusijos, tai yra teiraujuosi, o kas tam konkrečiam vaikui sekasi, kuo jis ar ji domisi, kokie jo ar jos profesiniai polinkiai.Manau, kad tikintis pokyčių svarbiausia, kad jie pirmiausia įvyktų suaugusiųjų – tėvų ir mokytojų – galvose.
Jei atvirai, esu nusivylusi bendrojo ugdymo mokyklose vykdomu profesiniu orientavimu – visuotinai pripažįstama, kad jis yra fragmentiškas, nenuoseklus, o konsultavimas karjeros klausimais dažnai perduodamas ne į specialistų rankas. Kompetentinga pagalba jaunuoliams pažinti save, įvardyti savo gebėjimus ir polinkius leistų tikėtis nuoseklesnių profesinių pasirinkimų bei mažesnio stereotipų poveikio.
Lygiai taip pat profesionalios konsultacijos bei asmeninissąmoningumas būtinas ir tėvams. Tai kokias nuostatas jie skiepija vaikams, kokius auklėjimo modulius naudoja, yra labai svarbu vaikui pasirenkant ateities kelius.
Pamenu, interviu su Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre mechatronikos specialybę pasirinkusia Austėjataip pat kalbėjome apie stereotipus. Merginalabai aiškiai leido suprasti, kad tokios sąvoka kaip (ne)moteriška profesija jai nėra suprantama. Pokalbio metu paaiškėjo, kad tam daug įtakos padarė jos šeima. Ji nuo mažens leido laiką su tėčiu, kai šis meistraudavo garaže, taip susipažino su technika ir mielai jau ūgtelėjusi pati taisydavo įvairius prietaisus. Svarbu tai, kad jos gebėjimai, polinkiai buvo skatinami ir palaikomi.
Straipsnio autorė: Aušra Matulaitytė