Neseniai Šiaulių universiteto Lyčių studijų mokslo centro mokslininkų atliktas tyrimas, kuris apėmė keletą pažeidžiamų grupių moteris: neįgalias moteris, etninėms mažumoms priklausančias moteris (įskaitant romes), vyresnes moteris (55-60 metų grupės – priešpensijinio amžiaus ir 60+ metų) ir migrantes, parodė, kad šioje srityje situacija yra taisytina.
Galimybės ribotos
Pažeidžiamų grupių moterys daugeliu atžvilgiu turi per mažas galimybes gauti tinkamas socialines, sveikatos, teisines ir kitas paslaugas, atskirų tikslinių grupių atžvilgiu egzistuoja diskriminacinės nuostatos. Pvz., abejojama dėl kai kurių paslaugų, ligų gydymo vyresnio amžiaus asmenims tikslingumo. Priežastys, ribojančios galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, dažniausiai yra paslaugos kaina, fizinis pasiekiamumas, paslaugos kiekis, kokybė ir pan. Pastebėta, kad romų sergamumas yra žymiai didesnis negu pagrindinės populiacijos. Nežiūrint į tai, kad neįgaliesiems numatytos kai kurios lengvatos apsirūpinant būstu, tačiau beveik pusės jų poreikiai nėra patenkinti. Neįgaliesiems mažiausiai išplėtotos psichosocialinės pagalbos paslaugos, profesinis orientavimas ir konsultavimas, bendrųjų su darbu susijusių įgūdžių ugdymas.
Galimybė gauti teisines paslaugas kaskart didėja, tačiau beveik visų grupių poreikiai dar nėra pakankamai patenkinti. Kaime gyvenančių moterų situacija yra sudėtingesnė už mieste gyvenančių. Kaimo gyventojams būdingas didesnis pesimizmas, vertinant artimiausią perspektyvą, asmeninę situaciją ir veiklos prasmingumą; stipriau akcentuojamos nedarbo, alkoholizmo ir skurdo problemos, didesnis socialinio nesaugumo jausmas (ypač vyresniame amžiuje, ligos atveju ir pan.) ir pan. Beveik visi duomenys užimtumo srityje yra vyrų naudai.
Visuomenė turėtų rūpintis
Empirinio tyrimo išvados įvairiose srityje (užimtumo,.švietimo, kultūros ir kt.) byloja, kad pažeidžiamų grupių moterų situacija turėtų kelti rūpestį visuomenei, neįgalių moterų, etninėms mažumoms priklausančių moterų (įskaitant romes), vyresnių moterų (55-60 metų grupės – priešpensijinio amžiaus ir 60+ metų) ir migrančių padėtis sudėtinga, joms reikalinga didesnė pagalba.
Didesnei daliai respondenčių per pastaruosius 12 mėn. finansinė padėtis prastėjo. Kaime gyvenančios moterys mano, kad įsidarbinti padėtų išsilavinimas ar nauja specialybė bei asmeninės savybės ir pačių noras. Negalę turinčios moterys teigia, kad šiuo aspektu svarbiausia išsilavinimas. Vyresnio amžiaus moterys labiausiai pasitiki darbo birža bei skelbimais internete ir spaudoje. Labiausiai pagalba susirasti darbą reikalinga imigrantėms ir negalę turinčioms moterims.
Tyrimo metu mokėsi 29 proc. imigrančių ir 25 proc. negalę turinčių moterų. Vyresnio amžiaus moterys nesimoko dėl amžiaus, o etninių mažumų grupei priklausančios moterims dažniausias trukdis siekiant mokslo yra finansinė padėtis. Didžiausia paskata mokytis imigrantėms, kaime gyvenančioms ir etninių mažumų grupei priklausančioms moterims – darbas, didesnis darbo užmokestis ar siekis išlikti darbo rinkoje. Visiškai kitoks požiūris yra negalę turinčių ir vyresnio amžiaus moterų – jas labiausiai mokytis skatina noras tobulėti.
Realiai pasinaudota galimybėmis
Nagrinėjant tikslinių grupių galimybes apsirūpini būstu, nustatyta, kad 23 proc. negalę turinčių moterų pasinaudojo valstybės teikiamomis galimybėmis įsigyjant būstą. 28 proc. negalę turinčių moterų iš miesto būstas nėra pritaikytas jų specifiniams poreikiams. Šis rodiklis yra didesnis tarp moterų iš miesto nei iš kaimo.
Medicinos srityje moterys dažniausiai naudojasi šeimos gydytojo ir odontologo paslaugomis. Valstybės remiamos sveikatos priežiūros paslaugomis aktyviausiai naudojasi negalę turinčios moterys. 45 proc. negalę turinčių moterų teigia, kad, teikiant medicinines paslaugas, buvo atsižvelgta į jų negalę.
Visų grupių atstovės mažai žino apie valstybės teikiamas teisines paslaugas. Pvz., trečdalis imigrančių apie tai nieko nežino. Prasčiausiai teisinių paslaugų kokybę vertina vyresnio amžiaus moterys.
Dažniausiai imigrantės, kaime gyvenančios, negalę turinčios, vyresnio amžiaus moterys dalyvauja bendruomenės veikloje, Lietuvos pilietės politinę valią išreiškia balsuodamos, o imigrantės – pasirašydamos peticijose.
Apie tyrimą ir projektą
2013–2014 metais atliktas tyrimas rėmėsi Komiteto rekomendacijų Lietuvai 84 punktu ir apėmė keletą tikslinių moterų grupių – neįgalių moterų, etninėms mažumoms priklausančių moterų (įskaitant romes), vyresnių moterų (55-60 metų grupės – priešpensijinio amžiaus ir 60+ metų) ir migrančių.
Tyrimas buvo atliekamas 2013-2014 metais. Jo eigoje buvo taikomi kiekybiniai (oficialios statistikos, 2011 m. gyventojų surašymo duomenys, antrinių šaltinių analizės (iš viso išanalizuota 253 šaltiniai), reprezentatyvi struktūrizuota telefoninė apklausa (1 098 respondentės)) ir kokybiniai (pažeidžiamos grupės moterų tiesioginė apklausa (406 respondentės iš 5 tikslinių grupių)) tyrimo metodai.
Straipsnio autorės:
dr. Rasa Počevičienė
prof.dr. Virginija Šidlauskienė
Tyrimas buvo viena iš projekto „Lyčių lygybė – pelninga investicija“ (Nr. VP1-1.3-SADM-01-K-02-008) veiklų.
Projektą „Lyčių lygybė – pelninga investicija!” Nr. VP1.-1.3-SADM-01-K-02-008 finansuoja Europos socialinis fondas ir Lietuvos Vyriausybė
