Meilė dažnai atrodo paslaptinga, dramatiška ir ne visada lengvai suprantama. Tokios meilės pilna filmuose, serialuose ir socialiniuose tinkluose. Tačiau ne viskas, ką matome ar girdime, yra tikra. Daug meilės įvaizdžių yra paremti mitais – gražiai skambančiomis, bet labai klaidinančiomis idėjomis, kurios gali pakenkti mūsų santykiams ir savijautai.
Vienas stipriausių mitų yra tas, kad tikra meilė turi būti kupina dramų. Kad tikrai mylintys žmonės nuolat pykstasi, pavydi, stipriai išgyvena ir nuolat būna tik dviese. Filmai ir serialai dažnai rodo santykius, kuriuose ašaros, konfliktai ir įspūdingi atsiprašymai yra kasdienybė. Tačiau drama nėra meilės požymis. Dažniau tai nestabilumo ir nesaugumo ženklai. Tikroje meilėje nėra nuolatinio nerimo ar baimės kažką prarasti, tikra meilė neturi būti audra. Kaip tik, meilė ir sveiki santykiai, tai tarsi ramybės uostas!
Kitas dažnas mitas, ir, tyrimu duomenimis, dažna jaunuolių nuomonė, kad pavydas yra meilės įrodymas. Vieni sako: „jei pavydi, vadinasi, jam/jai rūpi“. Tačiau pavydas iš tiesų reikia baimę, kontrolę, nesaugumą santykyje. Meilė atsiranda iš pasitikėjimo, o ne iš įtarinėjimų, žinučių tikrinimo ar reikalavimo „pasiaiškinti“. Jei žmogus tave myli, jis nesieks tavęs apriboti, kontroliuoti su kuo susitinki, ką veiki, kur eini. Meilė nėra, kai partneris/-ė tave pamatę/-čiusi besikalbant su kitu/-a griebiasi agresyvaus elgesio prieš tą žmogų. Nors būtent tokį elgesį mes matome bene visuose filmuose ir serialuose!
Yra ir mitas, kad meilė yra viską iškenčianti galia. Tarsi, jei tik labai mylėsi, gali pakelti bet ką – net ir elgesį, kuris skaudina, žeidžia ar žemina. Esi tikriausiai girdėjusi/-ęs frazes kaip „meilė viską nugalės“, „reikia tiesiog būti kantriai/-iam“, „jei tik pasistengsi, viskas susitvarkys“. Bet meilė nėra priežastis likti santykiuose, kurie kelia nerimą, verčia jaustis kaltai ar mažina tavo savivertę. Meilė negali pakeisti žmogaus, kuris nenori keistis. Ji negali sutvarkyti destruktyvių įpročių ar išgydyti kitų žmonių žaizdų. Tavo pareiga nėra „išgelbėti“ partnerį/-ę ar viską iškentėti dėl santykių išsaugojimo.
Taip pat gajus mitas, kad santykiai turi būti intensyvūs nuo pat pirmos dienos – aistra, idealizavimas, beprotiškas artumas. Žmonės kartais mano, kad tik tokia pradžia reiškia „tikrą meilę“. Tačiau staigus, „aklas“ artumas gali ne tik apsvaiginti, bet ir uždengti raudonas vėliavėles. Tikra, tvari meilė dažniausiai auga laikui bėgant – iš pažinimo, iš pagarbos, iš draugystės, iš gebėjimo būti kartu net tada, kai nuotaika ne pati geriausia. Stabilumas nėra nuobodus, nereikia jo bijoti ir kiekviename žingsnyje vaikytis drugelių.
Ir galiausiai – mitas, kad „meilė turi trukti amžinai, kitaip ji nebuvo tikra“. Tačiau meilė gali būti tikra ir svarbi net jei ji trunka pusmetį ar kelis metus. Meilė nėra matuojama trukme. Ji matuojama patirtimis, pagarba, augimu. Kartais santykiai mums atneša tai, ko tuo metu labiausiai reikėjo – pamoką, švelnumą, drąsą, savęs pažinimą. Ir tai vis tiek yra tikra.
Meilės mitai gali atrodyti romantiški, bet jie dažnai uždeda nerealius lūkesčius – tiek sau, tiek partneriui/-ei. Tikra meilė nėra drama, kontrolė ar savęs praradimas. Ji yra tarpusavio pagarba, laisvė, atvirumas ir saugumas. Ji yra namai, o ne mūšio laukas.
Kai išdrįsti pažvelgti už mitų ribų, pamatysi, kad tikra meilė yra kur kas švelnesnė, brandesnė ir ramesnė, nei ją rodo filmai. Ir būtent tokioje meilėje tu gali augti, jaustis saugi/-us ir būti savimi iš tiesų.