EIGE pranešimas spaudai
2020 m. birželio 18 d.
Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių lyčių nelygybę Lietuvoje, yra netolygus pasiskirstymas artimųjų priežiūra. Dažniausiai asmenų priežiūra – ar ji būtų apmokama, ar ne – tenka moterims. Prieš pandemiją 41% Lietuvos moterų ir tik 24% vyrų kasdien prižiūrėjo vaikus, vyresnio amžiaus žmones ar žmones su negalia.
Tokia nevienoda asmenų priežiūros našta daro didelę įtaką moterų įsitraukimui į darbo rinką. Turėdamos derintis prie atsakomybės už artimųjų priežiūrą, moterys yra labiau linkusios dirbti laikiną, ne pilno etato ar nestabilų darbą ir gauti mažesnį atlygį bei prastesnes socialines garantijas. Moterys taip pat dominuoja tuose sektoriuose, kuriuose dėl pandemijos teko mažinti darbuotojų skaičių ar juos išleisti į prastovas. Kuriant pagalbos priemones po pandemijos, yra kritiškai svarbu nepamiršti šių nelygybės aspektų.
COVID-19 pandemija suteikia galimybę įgyvendinti pokyčius ir kurti ilgalaikes priemones, kurios ilgainiui pagerintų lyčių lygybę šalyje. Kad tai įvyktų, yra itin svarbu įvertinti skirtingą krizės poveikį moterims ir vyrams, naudojant pagal lytį skirstomus statistinius duomenis. Tai leistų sprendimus priimantiems asmenims suprojektuoti išmokas, subsidijas ir kitas ekonomikos atsigavimą skatinančias priemones teisingas abiem lytims.
Visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, per karantino laikotarpį padaugėjo pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, kurio pasekmės vis dar yra vertinamos.
[su_quote]Deja, krizė čia nesibaigia: galima antra viruso banga ir artėjanti recesija bei finansinis nesaugumas gali dar labiau apsunkinti moterų sprendimą palikti smurtinius santykius“, – pasakoja Jūratė Šeduikienė, Moterų informacijos centro direktorė.[/su_quote]
„Smurtas šeimoje yra nuolatinė problema, tačiau karantinas šią problemą pagilino. Moterys, gyvenančios su smurtaujančiais partneriais, buvo priverstos kartu praleisti kur kas daugiau laiko. Joms taip pat tapo sudėtingiau gauti socialinę ir institucinę pagalbą. Deja, krizė čia nesibaigia: galima antra viruso banga ir artėjanti recesija bei finansinis nesaugumas gali dar labiau apsunkinti moterų sprendimą palikti smurtinius santykius“, – pasakoja Jūratė Šeduikienė, Moterų informacijos centro direktorė.
Įtraukdami daugiau moterų į sprendimų primėmimo procesą užtikrintume, kad jų balsas yra išgirstas formuojant sprendimus, turinčius įtakos jų gyvenimams. Lietuva dar turi kur tobulėti, turint omeny, kad tarp 14 ministrų tėra tik viena moteris.
Kontaktas žiniasklaidai:
Veronica Collins
Tel.: +370 5 2157 449
El. Pastas: [email protected]