Virtualusis pasaulis kasdien vystosi ir dideliu mastu keičia įvairius asmeninio ir profesinio gyvenimo stilius. Jau įpratome kartu gyventi su technologinėmis sistemomis: kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ir t. t., turėdami visišką prieigą prie tinklo bei kurdami naujas socializacijos formas. Moterų informacijos centro programų vadovė, lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė pastebi, jog net ir patyčios bei romantiniai santykiai persikėlė į internetinę erdvę, o tai sukėlė ir daug naujų iššūkių. Ekspertė sako, jog kibernetinis smurtas vyksta ir paauglių santykiuose bei sukelia stiprius psichologinius išgyvenimus.
Patyčios internete tampa norma
Kaip teigia Moterų informacijos centro programų vadovė, lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė, yra milžiniškas skirtumas, kuo skiriasi patyčios internete, nuo patyčių gyvai. „Mano mokymosi laikais, jei mokykloje patirdavai patyčias, sėdėdavai klasėje ir būdavo nejauku, nes kažkas laidydavo juokelius. Bijodavai išeiti už mokyklos ribų, nes galvodavai, kad gal ir vėl susidursi su psichologiniu ar fiziniu smurtu, tos valandos būdavo labai ilgos ir žmonėms, kurie su tuo susidurdavo, būdavo sudėtinga išbūti mokykloje. Tačiau viskas prasidėdavo nuo 8 valandos, kai ateidavai į pamokas ir pasibaigdavo po jų. Kai išeidavai namo, dažniausiai būdavai saugioje aplinkoje, su tais draugais, su kuriais norėdavai būti. Tačiau dabar niekas nesibaigia“, – pažymi lyčių lygybės ekspertė.
Patyčios vyksta 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Jaunuoliams buvimas elektroninėje erdvėje yra lygiai taip pat svarbu arba dar svarbiau negu gyva fizinė erdvė, tačiau būtent internetinėje erdvėje slypi ir daug pavojų: „Kai uždarius mokyklos duris, eini į stotelę arba namo, o kišenėje nuolat vibruoja telefonas, nes gauni įvairių žinučių, kuriose iš tavęs yra tyčiojamasi. Arba kai yra mokyklos nuotrauka, kurioje visi pažymėti išskyrus tave, tačiau žinai, kodėl tavęs nepažymėjo, nes nori padaryti įspūdį, kad esi nereikšmingas, kad nesi bendruomenės dalis. Tai yra labai reikšmingi dalykai, kuriuos supranti, supranta tavo draugai, bet tu nelabai ką gali dėl to padaryti, nes jeigu ir kreipsiesi, tau gali sakyti, kad tiesiog pamiršo. Tačiau nieko nebūna šiaip sau, viskas daroma tikslingai“, – sako Moterų informacijos centro programų vadovė.
Pasak jos, išgyventi elektronines patyčias reiškia, kad reikia išeiti iš elektroninės erdvės, kad to nematytum, o kartais susiduriama ir su ypatingai sunkiais atvejais. „Pamenu, kaip vedžiau mokymus moksleiviams ir mes kalbėjome apie elektronines patyčias ir aš paklausiau mokinių, ar jie kada bandė apie save ieškoti informacijos internete. Vieni bandė, kiti nebandė. Pasiūliau pabandyti paieškoti kartu. Vienas vaikinas prisipažino, jog liko nustebintas, jog jo vardu ir su jo nuotrauka viename socialiniame tinkle buvo sukurtas puslapis, kuriame skatinamos savižudybės, tačiau tas vaikinas tai pasakojo visiškai ramiu tonu“, – pasakoja R. Butkevičiūtė.
Pašnekovė pastebi, jog šiuolaikinė karta turi pakankamai informacijos, kaip elgtis visuomeninėse situacijose, tačiau praktiškai jų netaiko, nes smurtas yra normalizuojamas.
Kibernetinis smurtas paauglių santykiuose
Lyčių lygybės ekspertė sako, jog internetinėje erdvėje labai padidėja ratas tų, kurie tyčiojasi, nes jie jaučia, kad gali pasislėpti po įvairiais pseudonimais. Vis dar yra labai didelė disociacija, kad tai, ką pasakai internete yra mažiau svarbu.
„Pamenu vieną įdomų tyrimą, darytą su trylikamečiais, kai su tėvų žinia buvo stebima keli šimtai paauglių ir kaip jie elgėsi socialiniuose tinkluose. Vienas dalykas, kuris man įsiminė, kad net ir tie vadinamieji „geri vaikai” bei geri mokiniai (nors aš asmeniškai netikiu, kad yra gerų ir blogų vaikų) internete irgi elgėsi labai bjauriai“ , – sako R. Butkevičiūtė.
Ji akcentuoja, jog kibernetinis smurtas vyksta ir paauglių santykiuose. „Net mums kalbant apie saugumą internetinėje erdvėje, matau, kaip moksleiviai siuntinėja asmenukes arba jas gauna iš draugų, kurios vėliau panaudojamos kaip viena iš smurto formų: pagrasinti, atkeršyti, sugadinti žmogaus reputaciją. Visuomenėje turime labai daug žmonių, kurie yra linkę į smurtinį elgesį ir sako, kad aš nesu tas, su kuriuo išsiskiriama. Mano mokykloje irgi buvo toks pavyzdys, draugystė klasėje, kai mergina išsiskyrė su vaikinu ir turėjo pakeisti mokyklą, nes patyčios buvo ne tik mūsų klasėje, bet ir visoje mokykloje.“
Anot lyčių lygybės ekspertės, tokie atvejai ne šiaip sukelia stiprius psichologinius išgyvenimus, bet ir turi tiesioginės įtakos gyvenimui: su kuo bendrauji, į kokią mokyklą eini. Taip pat tai turi didelės įtakos mokymosi rezultatams ir gali pakenkti ateities karjerai.
„Skandinavijoje yra tokia aktyvistė Emma Holten, susidūrusi su tuo, kad būdama nepilnametė padarė savo apsinuoginusios fotosesiją, į jos elektroninį paštą buvo įsilaužta ir tos nuotraukos, išplatintos į internetą, tiesiog pasklido po pasaulį. Ji pradėjo gauti labai daug anoniminių laiškų, kuriuose buvo grasinama. Tie laiškai ėjo ne tik asmeniškai jai, bet ir į jos tėvų namus. Ir susidūrusi su šiuo atveju ji pasakė vieną svarbų dalyką, kad suprato, jog tai nėra jos kaltė. Aš per mokymus jaunuoliams taip pat visada stengiuosi fokusuotis ne tik į tai, ką tu gali padaryti, kad būtum saugesnis, bet ir į tai, ką mes visi galime padaryti, kad nebūtų tų užpuolimų, noro atkeršyti žmogui, kurį kažkada mylėjai“, – pažymi Moterų informacijos centro programų vadovė.
Viso pokalbio su lyčių lygybės eksperte Rugile Butkevičiūte galite pasiklausyti Moterų informacijos centro tinklalaidės „Daugiau Tavęs – Mažiau stereotipų“ pirmame epizode.