Autorė – Aušra Matulaitytė
Seksualinis priekabiavimas šiuo metu dažnai aptarinėjama tema ir opi problema. Prasidėjus #MeToo bangai Lietuvoje buvo atsigręžta ir į aukštąsias mokyklas. Istorijos su dėstytojais pasėjo abejones ir tik patvirtino, jog nuo seksualinio priekabiavimo akademinėje aplinkoje taip pat nesame apsaugoti. Šiame straipsnyje pateikiami naujausių tyrimų duomenys šokiruoja.
Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje ir Europoje
Lietuvoje tik 2016 m. priimtas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimas, kuriame pirmą kartą buvo nurodoma studijų institucijų pareiga užtikrinti vyrų ir moterų lygias teises bei imtis priemonių, kad darbuotojai ir studentai jaustųsi saugūs, ir nepatirtų seksualinio priekabiavimo akademinėje aplinkoje.Tai svarbus žingsnis ir besikeičiantis požiūris į seksualinį priekabiavimą mūsų šalyje. Anksčiau šiame įstatyme buvo minima tik darbinė aplinka, darbiniai santykiai bei darbdavio įsipareigojimai.
Šiaulių universiteto prof. Virginija Šidlauskienė sako, jog kol kas mūsų visuomenė lyčių lygybės požiūriu menkai išprususi, todėl yra teisus tas, kas turi didesnę galią. Anot jos, dauguma universitetų geriau finansuoja sporto, kultūros veiklas nei socialinių problemų sprendimą aukštosiose mokyklose.
Nenuostabu, jog Lietuvoje vis dar trūksta ir tyrimų seksualinio priekabiavimo ir seksualinio smurto tema, tačiau yra tarptautinių tyrimų duomenys. Vykdomas tarptautinis projektas „ESTHE- Ending Sexual Harassment & Violence in Third Level Education“, kurio tikslas – užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui aukštųjų mokyklų aplinkoje bei analizuoti topriežastis ir padarinius. Šio projekto partneriai: Mediterranean Institute of Gender Studies (MIGS) – Kipras, Rape Crisis Scotland (RCS) – Glazgas, Moterų informacijos centras (MIC) ir Moterų lygybės komisaras – Lietuva, Ludwig-Maximilian Universitetas –Vokietija.
Rezultatai šokiruoja
Peržiūrėjus 2017 m. paviešintus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad tiek bendrai ES, tiek konkrečiai šaliai būdingu lygmeniu daug moterų studenčių patiria tam tikrą seksualinį smurtą ir priekabiavimą aukštojo mokslo srityje, pavyzdžiui, Airijoje net 31% apklaustų moterų studenčių teigė, kad prie jų buvo priekabiaujama. Tarptautinio tyrimo metu buvo apklausta 42000 moterų iš 28 Europos sąjungos šalių, 33% jų nuo 15 metų yra bent kartą per gyvenimą patyrusios fizinį ar psichologinį seksualinį priekabiavimą. Lietuvoje šia tema vis dar kalbama pusbalsiu. Remiantis Šiaulių universiteto prof.Virginijos Šidlauskienės pateiktais duomenimis:
- 2016 m. LSU[1] tyrimas atskleidė pavienius atvejus ir aptiko, kad aukštojo mokslo institucijos nėra pasirengusios tinkamai valdyti priešiškus studentų tarpusavio santykius. Nėra tarpasmeninių santykių stebėsenos ir negatyvūs atvejai nepakankamai vertinami.
- 2018 Lietuvos studentų sąjunga tyrė studentų psichologinę būklę, patiriamą psichologinį smurtą ir seksualinį priekabiavimą akademinėje aplinkoje: 37 proc. bakalauro ir tiek pat magistro studentų teigė akademinėje aplinkoje patyrę psichologinį smurtą. 55 proc. priekabiautojų – dėstytojai. Anot tyrimo, dažniausiai pasitaikančios psichologinio smurto rūšys buvo žeminančių seksistinių juokelių sakymas (56 %) bei geidulingi žvilgniai (44%). 91% patyrusių psichologinį ar seksualinį smurtą niekam nepranešė, nes bijojo, jog tai turės įtakos tolimesniems studijų rezultatams.
- 2018 m. LSMU tyrimas patvirtino ne tik seksualinio priekabiavimo, bet ir seksualinės prievartos egzistavimą universitete: 70% tiriamųjų teigė negavę informacijos arba universitete nebuvo mokoma apie seksualinę prievartą.
- 2018 m. ŠU atskirose studentų ir administracijos darbuotojų grupėse fiksavo: patyčių iš mokyklų migravimą į aukštojo mokslo sistemą, grėsmingai augantį virtualų / kibernetinį priekabiavimą, nors grubių seksualinės prievartos atvejų nepasitaikė.
Aukšosiose mokyklose nesaugu?
„Viskam turi būti savo vieta ir laikas, jei dėstytojas pasiūlė kitą kartą ateiti vilkint palaidine gilesne iškirpte, esą, taip bent pažiūrėt į ką bus, nes jo dėstomo dalyko vis tiek neišmanau, tai jau gerokai peržengtos ribos“, ˗ sako prisistatyti viešai nepanorusi buvusi vieno Lietuvos universiteto studendė. Ji sutinka, kad akademinėje aplinkoje tikrai egzistuoja seksualinis priekabiavimas, tik daug kas bijo apie tai kalbėti viešai. „Mes, Lietuvos moterys, turbūt jau įpratome girdėti nemalonius seksistinius komentarus ar juokelius, todėl ir seksualiniam priekabiavimui neteikiame tokios reikšmės, kokią turėtume, o gal vis dar bijome prabilti?“,˗ sako buvusi studentė.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas teigia, kad su seksualiniais priekabiavimais aukštosiose mokyklose susidūrė tik šių metų pradžioje, kai viešojoje erdvėje buvo paviešinti pirmieji atvejai. „Pirminė Sąjungos reakcija buvo, jog aukštųjų mokyklų vadovybė privalo prisiimti atsakomybę už šiuos įvykius, tačiau kaip matėme, jos neprisiėmė niekas. Kitas mūsų žingsnis, kurio ėmėmės, buvo tyrimo vykdymas siekiant išsiaiškinti, ar nėra ir nebuvo daugiau tokių pat ar panašių atvejų kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šiuos rezultatus pristatėme ir Lietuvos aukštosioms mokykloms bei LR Seimo Smurto ir savižudybių prevencijos komisijoje, po kurių kartu su Lygių galimybių kontrolierės tarnyba parengėme rekomendacijas, kokios prevencinės priemonės turėtų būti taikomos“, ˗ aiškina LSS prezidentas. Anot jo, lygiagrečiai vyksta ir darbo grupė, kurios tikslas parengtirekomendacijas atsižvelgiant ir į užsienio šalių patirtis.
Seksualinio priekabiavimo pasekmės
„ESTHE- Ending Sexual Harassment & Violence in Third Level Education“ projekto duomenimis: „Smurtas ir seksualinis smurtasprieš moteris dažnai provokuojamas pačios aukos“ – taip mano net 45 % respondentų Lietuvoje ir net 57% kaimyninėje Latvijoje. Visuomenė linkusi palikti nukentėjusias iš šios situacijos kapstytis ir kovoti vienas, būtent šis požiūris ir lemia, kad dažna auka pasirenka tylą ir dauguma atvejų taip ir lieka nepaviešinti. Seksualiniai priekabiautojai ir toliau ieško naujų aukų ir lieka nenubausti.
Atlikti psichologiniai tyrimai parodo, kad seksualinis priekabiavimas turi neigiamos įtakos asmens psichologinei bei fizinei sveikatai, visų pirma – tai yra žmogaus orumo pažeidimas. Seksualinio priekabiavimo aukos gali susirgti depresija, patirti panikos atakas, miego sutrikimus, svorio netekimą, galvos skausmą, sumažėjusią savigarbą bei seksualinę disfunkciją. Nustatyta, jog aukštosiose mokyklose seksualinis priekabiavimas sukelia įtampą, trukdo susikaupti ir taip mokymosi aplinka tampa neproduktyvi. Negana to, dėl patirto spaudimo studentės yra priverstos pakeisti universitetą arba studijuojamą dalyką kitu. Kai kurios iš jų atsisako toliau mokytis arba išvyksta iš šalies.
Kur reikėtų kreiptis pagalbos
„Šiuo metu seksualinis priekabiavimas nėra visuotinai paplitęs reiškinys ŠU, bet reikalinga pastovi diskusija, prevencija ir institucinis dėmesys lygių galimybių užtikrinimo mechanizmui ir akademinei etikai realizuoti”– teigia prof. Virginija Šidlauskienė. Anot jos, blogai, kad studentas, patiriantis priekabiavimą kenčia, varžosi kreiptis pagalbos, jaučia diskomfortą studijuodamas ar dirbdamas. „Problemą turėtų spręsti universiteto administracija, apskritai, neturėtų būti abejingumo visoje bendruomenėje. Seniau ŠU yra buvę atvejų, kai universiteto darbuotojai buvo atleidžiami ir patraukiami baudžiamojon atsakomybėn. Būtina skatinti kreiptis, netylėti“,– sako profesorė.
Pastebėjus nepriimtiną elgesį specialistai rekomenduoja iš karto apie tai įspėti priekabiaujantį ar panašiai besielgentį asmenį, kad jo veiksmai yra nepageidaujami ir pažeidžiantys įstatymus. Patyrus seksualinį priekabiavimą galima kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, pranešti aukštajai mokyklai kurioje tai vyko. Taip pat galite pasikonsultuoti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkais el. paštu [email protected], telefonu 8706 63899 arba atvykus į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
„Kadangi tai yra pakankamai nauji atvejai, tai susidūrus su tokiais atvejais raginame studentus kreiptis į aukštųjų mokyklų centrus ar institucijas, kurios teikia psichologinę pagalbą. Jeigu aukštoji mokykla neturi panašaus centro arba studentai nepasitiki jų efektyvumu taip pat raginame studentus kreiptis pagalbos į mus, ir mes galėtume padėti visais įmanomais būdais ir galime būti tarpininku užtikrinant visapusišką anonimiškumą“ – netylėti ragina ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.
[1]„Pavienių priekabų ir mobingo aukštųjų mokyklų studentų santykiuose atvejų diagnostika: intervencinės priemonės savalaikiam reiškinių identifikavimui“.
Taip pat skaitykite >>Pagalbos seksualinius nusikaltimus patyrusiems asmenims organizavimas