Alinos istorija

Generic filters
Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in excerpt

Meilės imigrantė Alina atvyko į Lietuvą iš Sverdlovsko. Tai virš 1558 km nuo Vilniaus. Lietuvoje ji ištekėjo, susilaukė  dviejų sunų ir laimingai gyveno kol alkoholis ir smurtas neišskyrė šeimos.  Visi Alinos artimieji liko Ukrainoje ir ji net neturėjo į ką kreiptis pagalbos. Per kelis metus Lietuvoje augindama vaikus Alina kalbos neišmoko, o socialiniai ryšiai taip pat dar nebuvo stiprūs. Alinai padėjo atsitiktinė pažintis su kaimyne, kuri jai patarė kreiptis į Vilniaus krizių centrą. Galime tik spėlioti kur dabar būtų ir kaip gyventų Alina jei ne Centro pagalba. Tačiau Maža Alinos sėkmės istorija atskleidžia moters drąsą , ryžtą ir begalinį darbštumą.

Alina Ukrainoje baigė siuvėjų mokyklą, tačiau daug praktikos neįgijo. Lietuvoje augino vaikus ir darbo neieškojo. Vilniaus krizių centras tuo metu įgyvendino keletą projektų ir pasiūlė Alinai kalbos kursus ir mokymus apie įmonių finansų valdymą. Alina pasiryžo kurti savo drabužių taisymo verslą. Sunkiausia buvo susigaudyti popierių tvarkymo brūzgynuose, žinoti į ką kreiptis, o dar kalbos barjeras…. Be VKC darbuotojų profesionalios pagalbos kaži ar pavykę būtų išsiskirti ir išsikovoti vaikų priežiūrą.

Šiandiena Alina sėkmingai dirba mažoje siūvyklėlėje, jos darbo valandos ilgos, užsakymų užtenka o uždarbis kartais siekia ir 2000 Lt. – apie 580 EUR. Jos abu sūnūs gyvena su mama nedideliam nuomojamam bute industriniame Vilniaus rajone. Abu rytais keliauja į mokyklą, o grįžta vakare po užklasinės veiklos ir paruošus pamokas.

Alina buvo nuvykus į Sverdlovską, aplankė gimines ir pripažino, kad jos mastymas pasikeitė ir Ukrainoje ji tiesiog nebepritaptų. Alina tapo tikra europiete. Šiandien  Ji turi kovoti už save ir už vaikus, dirbti ir rūpintis šeima.

Po Lietuvą keliauja paroda kuri dar neturi konkretaus pavadinimo. Tai 17 istorijų apie sunkiai dirbančius žmones, kurie tikisi sukurti gerovę savo šeimoms įvairiose Europos šalyse. Jungianti gyja tarp šių istorijų – tai Oraus darbo ir oraus gyvenimo paieškos. Orus darbas pirmą kartą buvo paminėtas 1999 metų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitoje, kurioje buvo apibrėžtas oraus darbo tikslas ne tik sukurti darbo vietą, bet ir užtikrinti darbuotojams priimtina darbo vietos kokybę. Tai ir orus darbo užmokestis ir galimybė dirbti darbą, kuris yra produktyvus, tai ir sauga darbo vietoje ir dar daugiau sąlygų. Pristatome Jūsų dėmesiui paprastų žmonių istorijas. Daugelis jų – migrantai, atvykę i Europą ieškant darbo, vietos saugiai gyventi ir auginti vaikus.  Ši paroda sukurta Europos Komisijos projekto „ Orus darbas-Orus gyvenimas“ lėšomis.

Daugiau istorijų:

FB foro

4l

 

 

Parašykite komentarą