Einu centrine gatve ir netoliese matau moterį, einančia su mažamete dukra. Mergaitė aprengta rožine suknele, kurią papildo dar ryškesni rožiniai bateliai, priderinti prie rožinių kojinių. Gumelė plaukuose irgi rožinė. Nagų lako spalva – taip pat. Mama savo rankose neša jos mažą rožinę rankinę, nes ji užsiėmusi – vairuoja rožinį dviratį.
Suglumau lyg pamatęs ateivį iš kitos planetos. Bet kaip ten sako: „vyrai kilę iš Marso, o moterys – iš Veneros“? Šis skambiai primityvus posakis yra tapęs tokiu populiariu ir taip dažnai kartojamu, kad jau seniai tariamas ne kaip intarpas anekdotuose, bet kaip faktas. Santykių specialistai, vedų išminčiai, moteriškumo auklėtojai sutartinai teigia: vyrai ir moterys – skirtingi iki begalybės, tarsi iš skirtingų planetų, gimę būti vienas kito priešingybėmis, tokie „in ir jang“, kaip ugnis ir ledas, saulė ir mėnulis, jausmai ir protas. Taip buvo ir yra. Ir bus visados. Jie ir jų pasekėjai dalija pasaulį į dvi dalis – moterų ir vyrų. Jie „sulytina“ viską – jiems egzistuoja vyriški ir moteriški daiktai, darbai, profesijos, būdo bruožai, mąstymas, elgesys ir t. t. Visur, kur tik gali, jie kuria vyriškumo ir moteriškumo skirtumus, nes vis dar pasitaiko dalykų, kurie kažkaip prasprūsta pro šią sumoterinimo ir suvyrinimo sistemą nepastebėti. Bet neilgam. Nes kiekvienas šio priešingybių pasaulio dalykas privalo būti pažymėtas.
Skaitykite daugiau delfi.lt straipsnyje ČIA
Straipsnio autorius: Donatas Paulauskas
Nuotrauka: A. Skirmantė