Dr. Giedrė Purvaneckienė
Seime moterų bus šiek tiek daugiau: 38 iš 141, t.y. 27%. Į dabartinį Seimą buvo išrinkta 34 (21,3%). Turėsime daugiausia moterų per visą Nepriklausomybės laikotarpį, iki šiol daugiausia buvo išrinkta 2012 m. – 23,1%. Jeigu lygintume su Aukščiausiąja Taryba (1990 m., 10% moterų) ar 1992 m. rinkimais į Seimą (7,7%), tai padidėjimas žymus. Moterų procentai jau viršijo ketvirtadalį, tai yra pagaliau bus galima tikėtis, kad jų balsas bus išgirstas. Tačiau ar mus tenkina perspektyva būti tik išgirstomis? Manau, pradžiai mes norėtume trečdalio, kad galėtume paveikti sprendimus, o galutinis mūsų tikslas – 50/50.
Panagrinėkime statistiką smulkiau, ji padės išsiaiškinti pokyčius. Partijų sąrašuose kandidačių buvo 33,6%, tarp jų iškeltų vienmandatėse apygardose – 26,6%. Daugiamandatėje sistemoje buvo išrinkta 30% moterų, o vienmandatėje – 24%. Daugiamandatė sistema palankesnė moterims, jeigu, žinoma, partijos jas įtraukia į rinkimų sąrašus ir skiria pakankamai aukštas vietas. Bet kokiu atveju šiemet rinkėjai palankiau balsavo už moteris, ir skirtumas tarp kandidačių dalies ir išrinktųjų dalies ne toks jau didelis. Galutiniai rinkimų rezultatai pateikti 1 lentelėje
1 lentelė
Seimo rinkimų 2020 m. rezultatai
| Partijos (parlamentinės – paryškintos) | Mandatų skaičius | Tarp jų moterų | Moterų, % * | Mot., daugiam. | Mot., vienman. |
| Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai | 50 | 14 | 28 | 6 | 8 |
| Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | 32 | 9 | 28 | 5 | 4 |
| LR Liberalų sąjūdis | 13 | 1 | 7,7 | 0 | 1 |
| Lietuvos socialdemokratų partija | 13 | 4 | 30 | 4 | 0 |
| Laisvės partija | 11 | 6 | 54,5 | 4 | 2 |
| Darbo partija | 10 | 2 | 20 | 2 | 0 |
| Patys išsikėlę | 4 | 0 | |||
| Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga | 3 | 2 | 66,7 | 2 | |
| Lietuvos socialdemokratų darbo partija | 3 | 0 | |||
| Laisvė ir teisingumas | 1 | 0 | |||
| Lietuvos žaliųjų partija | 1 | 0 | |||
| Viso | 141 | 38 | 27% | 21 | 17 |
*Čia dėl per mažų skaičių % skaičiuojami tik iliustraciniam palyginimui
Belieka pasidžiaugti, kad rinkėjai mažiausiai balsavo už Nacionalinį susivienijimą, kurio sąraše buvo mažiausia moterų dalis (15,9%) , o pirmajame dešimtuke nebuvo nė vienos moters. Iš 6 partijų, kurių pirmuose dešimtukuose buvo tik po vieną moterį (Drąsos kelias, Centro partija – Tautininkai, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Kartų solidarumo sąjunga – santalka Lietuvai, Krikščionių sąjunga ir Darbo partija), parlamentine partija tapo tik 1 – Darbo partija.
Labiausiai įkvepia tai, kad būsimą valdančiąją koaliciją sudarys 3 partijos, kurių visų lyderės – moterys. Turime pripažinti, kad prie TS-LKD laimėjimo smarkiai prisidėjo jų taktika, iš anksto paskelbiant, kad Vyriausybei vadovaus populiarioji Ingrida Šimonytė, kuri ir vienmandatėje apygardoje laimėjo pirmame ture. Bendra moterų dalis būsimoje valdančioje koalicijoje – 28, 4%. Neramina lyčių santykis būsimoje LR liberalų sąjūdžio frakcijoje – joje tik viena moteris iš 13 išrinktųjų. Tačiau Laisvės partijos frakcijos sudėtis šiek tiek atsveria lyčių balansą valdančioje daugumoje – joje bus net daugiau kaip pusė moterų – 6 iš 11. Nieko nuostabaus, paprastai naujai susikūrusiose partijose būna daug moterų aukštose pozicijose, o partijai tampant sistemine, vyrai pamažu išstumia moteris. Norėtųsi ateičiai palinkėti, kad ši partija būtų išimtimi iš taisyklės.
Moterų (ar lyčių lygybės) bei smurto artimoje aplinkoje klausimai buvo aktualūs ir priešrinkiminiuose debatuose. Tiesa, pasak Vilniaus moterų namų atliktos partijų programų analizės, šie klausimai atsispindėjo tik trijų partijų programose: Lietuvos socialdemokratų partijos, Laisvės partijos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio. Dvi iš jų bus valdančiojoje koalicijoje. Tas leidžia tikėtis, kad jie nebus nustumti į paraštes.