Autorė Aušra Matulaitytė
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu, visi darbdaviai privalo įgyvendinti lygias galimybes darbe, deja, kaip rodo įvairios apklausos ir statistika, taip įvyksta ne visada.
Paklausus praeivių, kas jiems yra lygi darbovietė ir kodėl jų manymu darbe tai svarbu, vilnietis Rimantas sutiko pasidalinti savo mintimis: „Lygi darbovietė man yra tokia darbo vieta, kur žmonėms nekyla minčių dirbant, kad kažkuris ar kažkas yra geresnis ar prastesnis, nesijaučia didelis skirtumas tarp vadovų ir pavaldinių, nesijaučia konkurecija tarp pačių darbuotojų. Kodėl lygiavertiškumas yra svarbu? Tai padidina kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę, žmonės jaučiasi sėkmingėsni, mažiau streso darbe, mažiau išsenka emociškai.”
Lyčių lygybė ekonomiškai naudinga
Vilniaus universiteto docentė ir Lietuvos socialinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Aurelija Novelskaitė pastebi, jog lyčių lygybė ir lygios galimybės organizacijai yra ekonomiškai naudinga.
[su_quote cite=”Lygios galimybės yra ne tik žmogaus teisių klausimas, bet ir akivaizdi nauda verslui “][/su_quote]
„Žmonės, kurie jaučia, kad organizacija jomis/jais rūpinasi, yra linkę atsakingiau dirbti, būti lojaliais. Jie jaučiasi darbovietėje saugiai, yra linkę dirbti produktyviau ir kūrybiškiau. Išvengiant stereotipais paremtos diskriminacijos, darbovietė užsitikrina, kad visi turimi talentai ir potencialiai bus pilniau išnaudojami organizacijos tikslams pasiekti bei kad tam bus pasitelkiama galimai įvairiausi požiūriai ir gebėjimai. Be to, kurdama savo kaip lyčių lygybei jautrios darbovietės įvaizdį, organizacija įgyja potencialą pritraukti tinkamiausias(-ius) darbuotojas ir darbuotojus.“
Nuomonei pritaria ir „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė:
„Daugybė tyrimų rodo, kad komandos, pasižyminčios įvairove ir lyčių lygybe, pasiekia geresnių verslo rezultatų. Tai parodo, kad lygios galimybės yra ne tik žmogaus teisių klausimas, bet ir akivaizdi nauda verslui. Žinoma, norint pakeisti įsisenėjusias nuostatas ir įpročius nepakanka vien sudėlioti naujus procesus. Bet dirbant nuosekliai tą pasiekit tikrai yra įmanoma“, – sako ji.
D. Grigienė džiaugiasi, kad „Swedbank“ su lyčių lygybės klausimais pradėjo dirbti dar 2015 metais. „Per šį laiką mes ne tik panaikiname nepagrįstus atlyginimų skirtumus tarp vyrų ir moterų, bet ir užtikrinome lyčių balansą tarp vadovų bei išsiugdėme atitinkamą organizacinę kultūrą ir sąmoningumo lygį. Kviečiu ir kitas įmones rimčiau pažiūrėti į lyčių lygybės temą ir imtis veiksmų. Taip ne tik prisidėsite prie socialinio progreso ir parodysite lyderystę, bet ir pagerinsite savo verslo rezultatus,“ – komentuoja „Swedbank“ Lietuvoje vadovė D. Grigienė.
Diskriminacijos apraiškos
Deja, ne visi kalbinti vilniečiai jaučiasi nediskriminuojami ir lygus savo darbe. „Ten, kur šiuo metu dirbu, diskriminuojami žmonės, kurie neturi vaikų. Jau trečius metus iš eilės turėsiu dirbti per Kalėdas, nes neturiu vaikų. Daug sunkiau gauti ir laisvadienius, nes darbdavys daug klausinėja, ką per juos veiksiu. Manau, kad vieniši žmonės neturi jokios įstatyminės apsaugos“ , – mintimis dalijasi Lina, dirbanti aptarnavimo sektoriuje.
Pastebimos ir diskriminacijos pagal lytį apraiškos. „Mano darbovietėje, deja, nėra lygių galimybių, nors esame beveik tik moteriška kompanija, kurioje dirba vienas vyras, ir direktorė yra moteris, vyrui mokama didesnė alga, priedai. Jis gavęs įmonės automobilį, gali vėluoti į darbą. Dažnai pasvajoju, kas būtų, jei visi būtų vertinami pagal darbus ir sugebėjimus, ne pagal lytį“, – sako kalbinta praeivė Vilma.
[su_quote cite=”Kaip suderinti rytojaus susirinkimą su vaiku darželyje?? “][/su_quote]
„Žvelgiant iš darbuotojų perspektyvos, lyčių lygybė ir lygios galimybės darbovietėje reiškia geresnes darbo sąlygas kiekvienai darbuotojai ir kiekvienam darbuotojui. Tai yra, pirmiausiai, psichologinis ir fizinis saugumas (t.y. žinojimas, jog nebusi diskriminuojama(-s), nepatirti seksualinio priekabiavimo), kuris veda link sveiko darbo klimato ir, atitinkamai, galėjimo pilnai profesionaliai realizuotis darbovietėje (pvz., be stereotipinėmis elgsenomis grįstos baimės kad „ką tos bobos gali“ ar kad „čia ne vyrų reikalas“; pvz., be stresą keliančio nerimo „kaip suderinti rytojaus susirinkimą su vaiku darželyje“; pvz., be neviltį keliančios įtampos „ką bedaryčiau, vis tiek išgirs jį, bet ne ją“; kt.)“, – teigia A. Novelskaitė.
Socialinė nauda valstybei
Vertėtų atkreipti dėmesį ir į vyrų bei moterų pensijų atotrūkį. Moterys dažniau nei vyrai senatvėje patiria skurdą, jų senatvės pensija penktadaliu mažesnė nei vyrų. Taip yra dėl to, kad jos uždirba mažiau arba dirba trumpesnį laikotarpį.
Vilnietė Aldona džiaugiasi, kad gyvena kartu su sutuoktiniu: „Jei gyvenčiau viena, būtų sunku išgyventi vien iš pensijos, o sveikatos papildomiems darbams jau nėra. Vyro pensija ženkliai didesnė nei mano, todėl ją skiriame mokesčiams sumokėti ir maistui pirkti. Užauginome du vaikus, bet reikiamą darbo stažą turiu, tik vyras visada uždirbo daugiau ir dabar pensiją didesnę gauna. Nežinau, kaip būtų be jo.“
Vilniaus universiteto docentė ir Lietuvos socialinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja A. Novelskaitė sako, kad lygios galimybės naudingos ir pačiai visuomenei. „Iš visuomenės perspektyvos, lyčių lygybė ir lygios galimybės darbovietėse rodo ne tik teisės aktais įtvirtintų reikalavimų įgyvendinimo faktą ar paklusimai nacionalinei politinei valiai, ar atliepimą šiandieninių tarptautinių tendencijų. Lyčių lygybė ir lygios galimybės darbovietėse tiesiogiai atspindi faktinį socialinį sąmoningumą, socialinio teisingumo įtvirtinimą, pagarbą žmogaus teisėms; taigi – tai apie visų mūsų gerbuvį šalyje.“
Straipsnis parengtas įgyvendinant iniciatyvą “Lygiausios darbovietės konkursas 2019” remiamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
#lygiausiadarbovietė2019
