Moterys vis dar uždirba mažiau negu vyrai – tai patvirtina Lietuvos statistikos departamento duomenys. Nors 2018 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, šalyje ir išaugo apie 10 proc., atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio vis dar didelis – 15,2 proc. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis vyrų bruto darbo užmokestis praėjusių metų trečiąjį ketvirtį buvo 1001 euras, o moterų – 870,3 eurai.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkės: prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė, dr. Vaida Servetkienė ir dr. Eglė Krinickienė atliko „Darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkio tarp moterų ir vyrų priežasčių tyrimą“, kurio rezultatais vadovaujantis aptarsime darbo užmokesčio ir pensijų atrotrūkio tarp moterų ir vyrų priežastis.
Skirtingos profesijos – skirtingas atlygis
Egzistuojantys lyčių stereotipai vis dar skatina skirstyti profesijas į vyriškas ir moteriškas. Ankstyvasis vaikų ugdymas darželyje, o paskui ir tolimesnis ugdymas mokykloje dažnai lemia ir studijų krypties pasirinkimą. Remiantis MRU mokslininkių tyrimu ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, „darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – moterų ir vyrų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys. Vyrai dirbo didesnį darbo užmokestį mokančiose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, geriau apmokamų profesijų darbą ir pan.“
Situacija pamažu keičiasi, bet dauguma moterų vis dar nedrįsta rinktis programuotojos specialybės, nors pirmoji šios srities atstovė ir buvo moteris – anglų matematikė ir rašytoja Ada Lovelace. Pastebima, kad moterys vis dar linkusios rinktis netechninius mokslus. „Toks moterų ir vyrų vaidmenų paskirstymas profesinėje veikloje ir visuomenėje formuoja lyčių asimetriją, sąlygojančią eilę naujų neigiamų pasekmių“, – daromos išvados MRU mokslininkių tyrime. 2017 metais moterys, baigusios universitetų pirmosios pakopos studijas, pirmiausiai dominavo sveikatos priežiūros ir socialinėje srityse (76,6 proc.), menų ir humanitarinių mokslų srityje (75,4 proc.), žurnalistikoje ir informacijoje (68,9 proc.) bei švietimo srityje (67,9 proc.). Tai ne tokios pelningos veiklos ir vidutinis darbo užmokestis čia įprastai yra mažesnis.
Diskriminacija darbo rinkoje
MRU mokslininkės išskiria dvi diskriminacijos rūšis: objektyvią ir subjektyvią. Pastebima, kad moterys darbo rinkoje vis dar diskriminuojamos dėl šeiminės padėties – tai priskiriama objektyviajai diskriminacijos rūšiai. Manoma, jog dėl savo šeiminių ir reprodukcinių funkcijų moteris negali dirbti savaitgaliais, likti po darbo dirbti viršvalandžių ir pan., nes prioritetą teikia šeimai. Sukūrusi šeimą moteris praranda lankstumą, nes vaikų auginimas vis dar traktuojamas kaip moterų reikalas. „Pagrindinė priežastis, dažnai lemianti sudėtingesnę moterų padėtį darbo rinkoje, yra Lietuvoje (ir daugelyje kitų ES šalių) vis dar vyraujantis patriarchalinis šeimos modelis, orientuotas į vyrą-aprūpintoją, o ne į du lygiaverčius maitintojus – vyrą ir moterį. Todėl dažnai moterims tenka dvigubas − darbuotojos ir namų šeimininkės – krūvis“ – atskleidžiama tyrime. Dėl šios priežasties moterys tampa žemesnės grandies darbuotojomis.
Subjektyvioji diskriminacija – tai darbdavio išankstinė nuostata, kad moteriškos lyties atstovė darbą atliks prasčiau nei vyriškos lyties atstovas. Pastebima, kad darbo interviu metu darbdaviai vis dar klausia moters, ar ji turi šeimą, vaikų, jei ne, kada planuoja turėti. Tai vadinama pertekline, šalutine informacija, kuri su darbiniais santykiais nėra susijusi. Tuo tarpu vyrui gauti darbą šeima ir vaikai netrukdo, netgi priešingai, turėdamas šeimą jis laikomas subrendusiu ir atsakingu, o atlyginimas tokiu atveju neretai tik pakyla. „Darbo užmokesčio skirtumai pagal lytį pasireiškia ir per tiesioginę diskriminaciją, kai moteriai mokama mažiau nei vyrui už tos pačios vertės darbą“ – daromos išvados „Darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkio tarp moterų ir vyrų priežasčių tyrime“.
Moterų nedarbas ir dalyvavimas versle
Netolygią situaciją moterų ir vyrų darbo rinkoje lemia ir ilgalaikis moterų nedarbas. Tyrime pastebima, kad moterų nedarbo trukmė yra vis dar ilga bei nerimą kelia moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą nedarbas. Tai paskatina jas galiausiai rinktis darbą ne pagal įgytą specialybę, žemesnės kvalifikacijos.
Lietuvos statistikos departamento ir Eurostat duomenimis, savarankiškai dirbančios moterys Lietuvoje sudaro apie 7,4 proc. ir 2,9 proc. punktais atsilieka nuo ES 27 moterų vidurkio (10,3 proc.). Tyrime pastebima, kad paprastai vyrai dominuoja stambiajame versle, moterys – smulkiajame ir vidutiniame versle. Didžioji dalis moterų Lietuvoje vis dar dirba samdomą darbą.
Sveikatos paslaugų ir pensijos atotrūkis
Kadangi moterų atlyginimas mažesnis nei vyrų, tai daro įtaką ir pensijos dydžiui. Remiantis MRU mokslininkių atliktu tyrimu, pačias mažiausias pensijas gauna 70 metų bei vyresnio amžiaus moterys. Pastaraisiais metais moterų ir vyrų pensijų atotrūkis yra apie 17 proc. Moterų ir vyrų pensijų atotrūkio iššūkiai Europos Sąjungoje kyla šešiose srityse, kurias išskiria Europos lyčių lygybės institutas (EIGE): darbas, pinigai, žinios, laikas, valdžia ir sveikata. Belieka pasidžiaugti, jog „sveikatos sritis gauna gana gerą įvertinimą – 2015 m. Lyčių lygybės indeksas šioje srityje sudarė 87,4 iš 100. Galima teigti, kad lyčių nelygybė sveikatos srityje yra pakankamai nedidelė visų suaugusiųjų grupėje“, – daromos išvados tyrime. Tačiau raginama atkreipti dėmesį ir į tai, kad nepaisant ilgesnės moterų gyvenimo trukmės, išėjus į pensiją, jos labiau nei vyrai susiduria su skurdo grėsme ir brangios sveikatos priežiūros paslaugos joms dažnai yra neprieinamos.
Straipsnis yra projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr.820731 (REC-RGEN-PENS-AG-2017) kurį iš dalies remia Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa (2014 – 2020) dalis.
