Moterų, patyrusių psichologinį, fizininį, ekonominį smurtą artimoje aplinkoje nemažėja, bet džiugu, kad vis daugiau moterų pradeda apie tai kalbėti garsiai. Norime pasidalinti dar keliomis nuoširdžiomis, tikromis istorijomis, kurias surinko “Specializuotos pagalbos centrai” iš visos Lietuvos. Plačiau apie Jų veiklą galite rasti čia:
[su_button url=”https://www.lygus.lt/SPC” target=”blank” style=”flat” background=”#009072″ size=”8″]Specializuotos Pagalbos Centrai[/su_button]
“Pirmąkart Šiaulių moterų veiklos inovacijų centro (MVIC) duris pravėriau 2013 metų rudenį. Mano istorija viena iš tūkstančio. Itin taikliai ją apibūdina indėnų patarlė: „Jei atleidi pirmą kartą, esi protingas. Jei atleidi antrąsyk, esi kilniaširdis. Tačiau, jei atleidi tris kartus, esi kvailys.“ Du kartai buvo, o trečio nebelaukiau. Ne todėl, kad nenorėjau likti kvaile, tiesiog po antro sumušimo iki šiol atsiliepia dešinės kojos trauma. Kita, bene svarbiausia priežastis – mūsų vadinamojoje šeimoje augo mažametis sūnus, kuriam, mano manymu, buvo nesaugi ir žalinga nuolat besikartojančio smurto aplinka.
Deja, mūsų valstybės įstatymuose apstu spragų, dėl kurių moterims neretai nepavyksta įrodyti savo teisumo. Absurdiška ir tai, jog teismo ekspertų medicininės išvados irgi tapo bevertėmis – fizinis mano vyro smurtavimas pasirodė aiškus ir konkretus tik jiems, prokurorei to nepakako, o sūnų, kuris ne kartą matė namuose smurtaujantį tėvą, apklausti ji atsisakė. Neva pasigailėjo mano sūnaus jo ateities vardan – esą neaišku, kokios psichologinės pasekmės po apklausos jo laukia. Tačiau nieko nedomino jo psichologinė būsena, kai net tris kartus jis buvo apklausiamas teismuose teisėjos ir teismo psichologės, siunčiamas į Vaikų ir paauglių psichologinę ekspertizę, verčiamas bendrauti su prieš jį smurtavusiu tėvu, nes, pasirodo, berniukas per mažas, kad juo būtų patikėta.
Dabar mano sūnui aštuoneri. Neseniai lankiausi psichoterapeuto profesoriaus E. Laurinaičio paskaitoje. Specialistas pabrėžė, jog šiuo metu paauglystė prasideda 2-3 metais anksčiau. Juokauju, kad mano sūnus, mokytojų teigimu, suaugęs ne pagal amžių, protingas, intelektu lenkiantis daugelį bendraamžių, taip ir liks kūdikiu, nes net ir psichologei ekspertei konstatavus: „Vaikas tvirtino, kad tėtis mamą mušė ne mažiau dešimties kartų“, teisėja atsisakė patikėti, jog tėtis skriaudžia mamą ir žlugdo mažametį. O ką jau kalbėti apie psichologinį smurtą, be kurio neapsieinama fiziškai smurtaujant. Apmaudu, kad Lietuvoje ši smurto forma išvis nepripažįstama: jei neapčiuopiama, vadinasi, ir neįrodoma.
Praėjo treji metai, aš vis dar karts nuo karto praveriu MVIC duris. Turiu priežastį – byla, kuri išspręsta vaiko naudai, vis dar nebaigta dėl skundų. Skundų iniciatorius – vaiko tėvas. Per trejus pastaruosius metus man teko gerokai pavarstyti įvairių institucijų duris, deja, vietoj pagalbos ar patarimų manęs laukė daug nusivylimų ir netgi paniekos.
Visiškai kitaip nei MVIC. Šis centras buvo ir tebėra ta vieta, kur nekaltinama, neįtarinėjama ir nemoralizuojama („reikėjo daryti taip, o tu padarei kitaip“). Nuo pat pirmojo apsilankymo čia pasijutau savimi, tikėjau tuo, ką darau, sulaukiau visokeriopo palaikymo ir nė karto negirdėjau priekaištų. MVIC direktorė S. Jasudienė negailėjo nei laiko, nei patarimų, nei konkrečios pagalbos, nei psichologinio palaikymo. Prisipažinsiu, kartais net stebindavo absoliutus direktorės pasitikėjimas žmogumi.
Nežinau, kaip viskas būtų susiklostę, jeigu likimas nebūtų nukreipęs manęs į MVIC. Juk pareigūnams pildant apklausos protokolą buvau šoko ištikta, todėl neįstengiau tinkamai sureaguoti į paskubomis mestelėtą pasiūlymą kreiptis pagalbos. Tiesą sakant, tą akimirką nė nesupratau, apie kokią pagalbą kalbama.
O dabar norėčiau padrąsinti moteris kreiptis pagalbos. Klaidinga manyti, jog viską galime išspręsti patys. Išmintinga lietuvių patarlė byloja, jog „stiprus ne tas, kuris muša, o tas, kuris atlaiko“. Ieškoti pagalbos – ne silpnumo, o stiprybės požymis. Sugebėjimas būti visada stipriam tėra iliuzija, o tas, kuris gyvena iliuzijomis, ir yra silpnas, nes bijo pažvelgti tiesai į akis. “
Ilona. Istorija pasidalino Šiaulių moterų veiklos inovacijų centros
Tikimės jog šios istorijos paskatins jus kreiptis pagalbos ir netylėti jei matote smurtą aplink save.
Pranešk apie smurtą šeimoje – skambink 112.
Patyrei smurtą? Kreipkis į Specializuotos pagalbos centrą. www.lygus.lt/spc