Įvedus į Google paiešką žodžius „Stambulo konvencija“ galima rasti 30 000 lietuviško interneto nuorodų, kuriuose šis žodžių junginys yra paminėtas. Tarptautinis dokumentas, kuris taptu puikiu įrankiu kovai su smurtu artimoje aplinkoje, neretai pats tampa kovos objektu pokalbiuose gyvai ir virtualiai. Šiose diskusijose pamirštama, kad kas trečia moteris Lietuvoje yra patyrusi smurtą, kad vis dar stinga pakankamų pagalbos smurto aukoms priemonių. Specializuoti pagalbos centrai, kurie teikia pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms, nuolat gyvena nežinomybėje dėl savo veiklos tęstinumo ir negali koncentruotis į teikiamų paslaugų kokybę bei plėtrą. Dar daugiau – neseniai Lyčių lygybės instituto paskelbtoje ataskaitoje Lietuva buvo pažymėta kaip nepadariusi jokios pažangos per penkiolika metų. Ir tai, kad tarp Europos tarybai priklausančių šalių esame kartu su Armėnija, Azerbaidžanu ir Rusijos federacija, kurios šio dokumento taip pat nėra ratifikavusios.
Todėl aišku, kad raginimas ratifikuoti Stambulo konvenciją tapo pirmuoju tarptautinės konferencijos „Mes saugūs savo mieste“ rezoliucijos punktu, kurį pasirašė organizatoriai.
[su_quote cite=”Galima tik įsivaizduoti, kas bus, jei ir tais tolesnio policijos dėmesio sulaukusiais atvejais (o kad būtų efektyviau – tai yra 10968 įvykiai) auka būtų verčiama diskutuoti ir tartis su smurtautoju?”][/su_quote]
Kitas svarbi rezoliucijos nuostata susijusi su nuo 2020 sausio 1 dienos įsigaliojančiomis LR Mediacijos įstatymo pataisomis. Įstatymo pataisos kelia grėsmę moterų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, saugumui. Šiose bylose ji neturi būti taikoma, juo labiau – privaloma tvarka. Gražiai skambantis žodis ir manymas, kad ginčai šeimoje galimi spręsti sutaikant auką su smurtautoju yra didelis žingsnis atgal, kuris gali turėti tragiškų pasekmių.
2017 metais policija gavo pranešimų apie beveik 50 000 smurto šeimoje atvejų. Iš jų tik vos 16 procentų turėjo teisinį tęsinį – ikiteisminį tyrimą. Visais kitais – smurto aukos liko pačios spręsti savo problemų. Galima tik įsivaizduoti, kas bus, jei ir tais tolesnio policijos dėmesio sulaukusiais atvejais (o kad būtų efektyviau – tai yra 10968 įvykiai) auka būtų verčiama diskutuoti ir tartis su smurtautoju?
Šiuo metu Specializuoti pagalbos centrai džiaugiasi, kad vis daugiau moterų ieško pagalbos, tačiau mediacinės pastangos tikrai pavers niekais visuomeninių organizacijų pastangas ir įdirbį. Ir dar daug metų Lietuva vilksis Europos uodegoje nespręsdama smurto artimoje aplinkoje ir lyčių lygybės problemų.
Visas tarptautinės konferencijos „Mes saugūs savo mieste“ rezoliucijos tekstas lietuvių ir anglų kalba čia: >>Rezoliucija DĖL PRIEMONIŲ SPRENDŽIANT SEKSUALINIO SMURTO IR KITŲ SMURTO PRIEŠ MOTERIS FORMŲ KLAUSIMĄ
Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, įgyvendina Moterų informacijos centras kartu su partneriais: Kauno apskrities moterų krizių centras, Visuomeninė organizacija „Moterų veiklos inovacijų centras“, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras; VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir Tarptautinės policijos asociacijos (IPA) Lietuvos skyrius.
[su_button url=”https://www.lygus.lt/spc-kontaktai/” target=”blank” style=”flat” background=”#88b2a9″ size=”6″]SPC kontaktai Lietuvoje[/su_button]