Motinystė – gali būti labai džiuginanti, bet kartu ir savo tamsiąją pusę, apie kurią visuomenė dažnai linkusi nutylėti – turinti patirtis. Daugėjant istorijų apie kūdikius paliekančias ar žalojančias motinas, psichologė – psichoterapeutė Jurga Gužauskienė pasakoja, kaip reikėtų pasiruošti motinystei bei kokius klausimus aptarti su partneriu prieš tampant tėvais.
Motinystei reikėtų ruoštis iš anksto
Pasak psichologės – psichoterapeutės Jurgos Gužauskienės, apie motinystę daug rašoma knygose, kuriami kino filmai, apie savo patirtis moterys dalijasi tarpusavyje, tačiau dažnai negimdžiusios moterys bando neigti informaciją, kuri susijusi su neigiamais potyriais motinystėje. Anot jos, kiekvienos moters patirtis šiame laikotarpyje yra individuali. „Dažnai yra išsigąstama kalbų ar patirčių apie motinystę, bandant save apsaugoti nuneigiamas faktas, kad man bus panašiai taip, kaip pasakojo draugė.“
J. Gužauskienė sako, kad pirmaisiais motinystės mėnesiais moteriai labai svarbus artimųjų palaikymas: „Gimus vaikui moteriai labai svarbus vyro ir mamos palaikymas bei pagalba. Pirmos savaitės iš tikrųjų būna labai svarbios ir kritinės mamos ir kūdikio santykyje. Moteriai viskas dar labai nauja, yra daug bemiegių naktų ir ji tikrai gali būti išsigandusi gimdymo ir po gimdymo esančios būsenos ar nuolat verkiančio vaiko. Todėl čia svarbus artimųjų palaikymas bei supratimas.
Svarbu prisiimti atsakomybę už savo žodžius
Psichologė akcentuoja, jog planuojant vaiką, partneriams derėtų pasikalbėti, kaip atrodys jo priežiūra, kaip pasikeis jų gyvenimas, kas išeis vaiko priežiūros atostogų, o kas toliau liks dirbti. „Labiausiai arti vaiko esantis asmuo šiai dienai vis dar yra mama. Tačiau puiku, kad dabartinė situacija į vaikų priežiūrą leidžia daugiau įsitraukti ir vyrams. Deja, ne viską galime įstatyti į formalumus, pavyzdžiui, jausmų iš anksto suplanuoti negalime, todėl netgi tada, kai vyras pasiima vienerių metų vaiko auginimo atostogas, jis gali visiškai to nenorėti. Tada mama vis tiek lieka ta šeimos dalimi, kuri yra už atsakinga už vaiko auginimą.“
J. Gužauskienė pastebi, jog kartais net ir gerai suplanavus vaiko atėjimą į šį pasaulį bei iš anksto pasidalinus darbais, gimus vaikui viskas gali pasikeisti: „Nuo tos akimirkos, kai gimsta vaikas, viskas keičiasi. Tad visi pokalbiai, kurie buvo iki tol, gali išgaruoti ir niekas gali jų neprisiminti, nes jausmai, kuriuos kelia gimęs kūdikis yra tokie dideli, kad vyras tikrai gali pabėgti į darbą. Ten, kur jam yra viskas labai aiškiai žinoma ir suprantama, o moteris gali likti viena. Tačiau lygiai taip pat vyras gali likti ir prisiimti atsakomybę už savo žodžius. Yra labai svarbu laikytis tų pažadų, kurie buvo duoti. Galimybės gyvenime yra kintančios, tad gali nutikti netgi dar daugiau nei mes tikėjomės, bet duodami pažadai yra labai svarbūs. Dėl jų formuojasi mūsų lūkesčiai į partnerį, į santykius, į save. Tad pažadai yra stipresnė dalis nei formalumai, kurie yra tik išorinėje realybėje“, – pažymi psichologė.
Viso pokalbio su psichologe – psichoterapeute Jurga Gužauskiene galite pasiklausyti Moterų informacijos centro „Daugiau Tavęs – Mažiau stereotipų“ tinklalaidėje.
Iliustracijaa: www.nytimes.com
Straipsnis paruoštas remiant
