Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Planuojamas abortų uždraudimas – mes prieš moterų žmogaus teisių suvaržymą!
Teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijos 22 straipsnio pirmosios dalies nuostata, tiesiogiai sauganti asmens teisę į privatų gyvenimą, nurodo bendrąjį principą, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Konstitucijos 29 str. nurodo, jog visi asmenys lygūs, žmogaus teisų negalima varžyti lyties pagrindu. Įstatymų leidėjo pareiga yra materializuoti konstitucinės normos turinį ir nustatyti apsaugos mechanizmą, t. y. realią galimybe pasinaudoti teise ir ją veiksmingai ginti.
Nepaisant to, LR Seime šiuo metu aptarinėjamas moterų reprodukcines teises neigiantis, teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę pažeidžiantis, be to neteisėtai primenantis Valstybės „globą“ ir moterų veiksnumą ribojantis, taigi iš esmės antikonstitucinis, Lietuvos Respublikos gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIP-337.
Įstatymo projektas numato, jog, priėmus šį įstatymą, būtų galima nėštumą nutraukti tik dviem atvejais, kurie nenumato moters laisvo pasirinkimo galimybės – tai yra, kai gresia pavojus moters sveikatai ar gyvybei arba kai yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamos veikos, tačiau tik iki 12 nėštumo savaitės. Žinodami, kaip neefektyviai teisėsaugos institucijos tiria smurto prieš moteris šeimoje, o ypač seksualinio smurto bylas (tik 16 proc. atvejų iš viso yra pradedami ikiteisminiai tyrimai!), kaip dažnai smurtas yra normalizuojamas, trivializuojamas, tiesiog neatpažįstamas, o šios bylos nepagrįstai vilkinamos, esame įsitikinę, jog ir ši pastaroji nuostata yra tiesiog spąstai ir akių dūmimas – iki 12 nėštumo savaitės nėra jokios galimybės gauti „pagrįstų įrodymų“ dėl prieš šią moterį atliktos nusikalstamos veikos. Jei LR gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas būtų priimtas, lietuvės negalėtų nutraukti nėštumo ir dėl vaisiaus genetinio pažeidimo ar didelio pakenkimo, nes tokia sąlyga įstatymo projekte tiesiog nenumatyta.
Kaip rodo Lenkijos ir Airijos patirtis, nėštumo nutraukimas būtų sunkiai prieinamas net ir esant sąlygoms nėštumui nutraukti, nes aborto paslauga būtų teikiama pavėluotai arba visai neteikiama, pabrėžiant pirmenybę vaisiaus gyvybei. Įstatymo projektas numato baudžiamąją atsakomybę gydytojui, kuris atlikdamas profesinę pareigą, suteiktų moteriai net ir gyvybiškai jai svarbią nėštumo nutraukimo paslaugą. Esame įsitikinę, jog toks laukimas, kol nėštumas taps pavojingas gyvybei, yra demoralizuojantis ir nesuderinamas su esminėmis gydytojo pareigomis ir etika. Tokį įstatymą priėmus, nėštumas praktiškai visada taptų svarbesnis nei rizika moters sveikatai ir gyvybei, o iš moters būtų visiškai atimta sprendimo teisė jos pačios kūne vykstančių procesų atžvilgiu, taip grubiai suvaržant Konstitucijos garantuojamą teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę.
Jei įstatymo projektas būtų priimtas, Lietuvos moterys, poros, šeimos patirtų reprodukcinę prievartą gimdyti. Tuo pačiu moters kaip žmogaus ir pilietės teisės būtų pastatomos žemiau nei jos įsčiose esančio vaisiaus teisės, o tai yra absurdiška, nepriimtina ir kelia pagrįstą atsakingos visuomenės dalies pasipiktinimą. Pribloškia moters, kaip savarankiško subjekto, nebuvimas įstatymo šalininkų argumentuose – įstatymo projekto šalininkai teigia, jog “Gyvybės apsauga prenatalinėje fazėje užtikrina ne tik žmogaus, bet ir moters gerovę“ (!?), tuo tiesiog akivaizdžiai, prisipažindami, jog moters jie nelaiko žmogumi ir todėl kėsinasi apriboti jos kaip žmogaus ir pilietines teises, kurios yra garantuotos LR Konstitucijos.
Reikalaujame nepritarti aborto uždraudimo įstatymo projektui, nes jis pažeidžia žmogaus teises, kelia grėsmę moterų sveikatai ir gyvybei, stabdo moterų pažangą, moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą Lietuvoje. Įstatymo projektas yra antikonstitucinis pačia savo prigimtimi ir todėl negali būti tobulinimas, reikalaujame šio įstatymo projekto atsisakyti ir prie jo daugiau nebegrįžti ateityje.
Lilija Henrika Vasiliauskienė
Asociacija Vilniaus Moterų namai
Esmeralda Kuliešytė
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija
Daiva Baranauskė
Labdaros ir paramos fondas FRIDA
Nijolė Meilutienė
Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras
Indrė Pilypė
Koordinacinis centras „Gilė“
Salomėja Jasudienė
Moterų veiklos inovacijų centras
Birutė Sabatauskaitė
Lietuvos žmogaus teisių centras
Elvyra Lasskaja
Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras
Irma Zabulionytė
Panevėžio agentūros “SOS vaikai” vadovė
Jūratė Šeduikienė
Moterų informacijos centras
Virginija Aleksejūnė
Lygių galimybių plėtros centras
Jurgita Cinskienė
Kretingos moterų informacijos ir mokymų centras
Vilija Žukauskaitė
Kauno moterų draugija
Adolfina Blauzdžiūnienė
Marijampolės apskrities moters veiklos centras
Vygantas Vilčiauskas
Marijampolės apskrities vyrų krizių centras
Audronė Kisielienė
Lietuvos moterų lobistinė organizacija