Aš girdžiu, priimu, gerbiu tave, tikiu tavimi ir nesistengiu tavęs pakeisti – tai žinia, kurią aktyviai klausydami Pagalbos moterims linijos savanoriai perduoda skambinantiems į liniją.
Vasario viduryje sukako 15 metų, kai pradėjo veikti Pagalbos moterims linija (PML). Tai savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą pagalbą asmenims, patiriantiems smurtą, išgyvenantiems krizes ar kitas sudėtingas gyvenimo situacijas. Pagalba teikiama paskambinus nemokamu telefonu 8 800 66366 ar parašius laišką elektroniniu adresu [email protected]. Pirmiausia prie PML telefono sėdo Klaipėdos savanoriai, vėliau prisijungė Kaunas, o šiemet pirmoji savanorių grupė suburta ir Vilniuje.
Pagalbos reikia tūkstančiams
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė ir viena iš pagalbos linijos įkūrėjų Dalia Puidokienė prisimena, kad pirmojo skambučio į nemokamą pagalbos liniją sulaukta 2004 metų vasario 17 dieną. „Sugalvojome, kad reikia nemokamos emocinės pagalbos telefonu visoje Lietuvoje. Pradėjome ruošti savanorius, pagrindinės temos į kurias orientavomės: smurtas, prostitucija, prekyba žmonėmis, krizių įveikimas. Pradžioje dirbome vos kelias valandas per parą.“
Dalia Puidokienė džiaugiasi, kad pirmoji savanorių komanda buvo itin gausi. Jai vadovavo pati Dalia. „Pirmoji savanorių komanda buvo pradėta rinkti dar vasarą, užsiregistravo daugiau kaip 30 žmonių, apie 12 iš jų pradėjo savanoriauti, kai kurie – veiklą tęsia iki šiol. Didelė dalis pirmųjų savanorių buvo sociologijos ir psichologijos studentai – jiems tai buvo puiki praktika“, – sako ji.
Per 15 metų PML įvyko nemažai pokyčių. Linija tapo tikrąja tuometinės Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos (LTPPTA), dabar Lietuvos Emocinės Paramos Tarnybų Asociacijos (LEPTA), nare, prisijungė daugiau savanorių, padidėjo socialinių partnerių tinklas, sustiprėjo ilgalaikis bendradarbiavimas su Lietuvos policija ir smurto mažinimo srityje veikiančiomis NVO. „Jau beveik trejus metus linija veikia visą parą septynias dienas per savaitę“, – pasakoja PML padalinio vadovė Klaipėdoje Irina El Osta.
Į liniją gali skambinti žmonės iš visos Lietuvos, pastebima, kad emocinės paramos ieško ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Skambučių statistika rodo, jog skambinančių ir ieškančių pagalbos bei palaikymo žmonių vis daugėja. Per metus atsakoma į virš 14 tūkst. skambučių, nors bandančiųjų susisiekti skaičius siekia 27 tūkst. ir daugiau. Dėl to atsirado poreikis plėsti linijos veiklą ir šiais metais įsteigtas naujas PML padalinys Vilniuje – šią misiją sėkmingai įvykdė Moterų informacijos centras. Vilniaus padalinio vadovė Roberta Pauliuščenkaitė džiaugiasi, kad susidomėjimas savanoryste buvo didelis ir jau sausio mėnesį pavyko suburti pirmąją savanorių grupę bei pradėti mokymus.
Kokių sulaukiama skambučių?
Kauno savanorių koordinatorė Aušra pastebi, jog žmones kamuoja problemiški santykiai su artimaisiais, tėvais, vaikais bei komplikuota atmosfera darbe. „Dažnai moterys būna patyrusios fizinį smurtą artimoje aplinkoje ar kenčia nuo psichologinio, ekonominio smurto. Pasitaiko, kad skambinančiuosius kamuoja žema savivertė, priklausomybės, vienatvė, apatiškumas ar nerimas.“
Visi skambučiai pagalbos linijoje yra anonimiški ir konfidencialūs, savanoriai nemato skambinančiojo numerio, o pokalbis dažniausiai trunka iki valandos – toks laikas pats produktyviausias. Iškilus grėsmei skambinančiojo sveikatai ar gyvybei, savanoris, jei tik pašnekovas leidžia, iškviečia pagalbą. Tokių atvejų yra pasitaikę, tačiau nedažnai.
Kas gali savanoriauti?
PML padalinio Vilniuje vadovė Roberta Pauliuščenkaitė teigia, kad šiai savanorystei nereikia turėti specialaus išsilavinimo ar darbo patirties. „Prieš pradedant savanorišką veiklą yra organizuojami apie 4 mėnesius trunkantys intensyvūs mokymai, kurių metu įgyjama emocinės paramos teikimui reikalingų įgūdžių bei žinių. Taigi svarbiausia ne išsilavinimas, o empatija, motyvacija, noras padėti ir galimybė skirti dalį savo laiko savanoriškai veiklai.“ – akcentuoja ji.
Kauno PML padalinio vadovė Aušrinė Krikščionaitienė taip pat sako, jog savanoriauti gali visi, kurie nori padėti kitam, žinoma, labai svarbu, kad pats žmogus šiuo metu nebūtų krizinėje situacijoje, jis turi būti psichiškai stabilus. Į savanorių mokymus kaskart ateina labai skirtingų specialybių bei profesijų žmonių: psichologų, socialinių darbuotojų, pedagogų, teisininkų, buhalterių, namų šeimininkių, pensininkų ir kitų. „Kiekvienas paruoštas savanoris yra mūsų investicija į visuomenę. Tyrimai rodo, kad tie, kurie savanoriauja, jaučiasi laimingesni“, – teigia A. Kriščionaitienė. Anot jos, mokymų metu būsimi savanoriai įgyja aktyvaus klausimo įgūdžių, sužino, kaip tinkamai teikti emocinę paramą esant savižudybės rizikai, smurtui artimoje aplinkoje, ar kartu su skambinančiuoju išbūti krizinėse situacijoje, padėti jam susigaudyti savo jausmuose bei išgyvenimuose.
„Mokymų metu savanoriai ne tik įgauna reikiamų žinių, kaip bendrauti su skambinančiaisiais, bet ir išmoksta patys geriau pažinti save, įgyja naujų žinių apie tai, kaip gyventi ir veikti visuomenėje. Besimokydamas specialiuose mokymuose savanoris gali išsispręsti net ir savo asmeninius sunkumus“, – pastebi Kauno savanorių koordinatorė Aušra.
Kodėl žmonės ryžtasi savanoriauti?
Savanorystė – altruistinė veikla – dalies savo laiko, žinių atidavimas negaunant už tai finansinio atlygio. „Iki dabar turime savanorių, kurie savanoriauja mūsų linijoje jau 7 ar 10 metų. Kiekvieno iš jų atėjimo į savanorystę motyvai labai įvairūs ir individualūs“, – sako Klaipėdos padalinio vadovė Irina.
Jau 2 metus savanoriauti iš Šilalės į Klaipėdą 90 kilometrų vykstanti PML savanorė pasakoja: „Tik pirmą kartą pagalvojau, kad tiek reikės važiuoti, bet mokymai ir ten sutiktos kitos savanorės labai motyvavo ir jau su nekantrumu laukdavau susitikimų, nes čia atradau atvirą, šiltą bendravimą, čia priima tokią, kokia esi”. Anot jos, mokymai ir atveria kelią į pagalbos teikimą, nes kai sustiprėji tuomet tą stiprybę gali perteikti ir tiems, kas skambina. „Buvau tolerantiška visiems ir visokiems, bet savanorystė praplėtė mano tolerancijos suvokimą. Savanorystę turi jausti vidumi, nes jei eisi vedamas mados ar naudos greitai perdegsi ir prarasi motyvaciją.”, – aiškina moteris.
Kitoms savanorystė leidžia prisiliesti prie svajonių profesijos: „Man tai yra būdas realizuoti savo neįgyvendintą svajonę tapti psichologe. Čia aš gaunu progą bent šiek tiek prisidėti prie Lietuvos moterų savivertės bei saviraiškos skatinimo bei puoselėjimo, prie mažų žingsnelių žengimo laimingesnio gyvenimo link”, – teigia kita PML savanorė.
Įpusėjusios mokymus būsimos PML savanorės Vilniuje taip pat dalijasi savo įspūdžiais: „Į savanorystę PML mane atvedė asmeninė patirtis ir noras solidarizuotis su kitomis moterimis. Jau kuris laikas jaučiau stiprėjantį poreikį skatinti moteris būti tvirtesnėmis, savarankiškesnėmis, labiau savimi pasitikinčiomis. Mokymų metu turiu galimybę daugiau sužinoti apie save bei išspręsti savo vidinius klausimus.“ Mokymų metu įgyjama praktika svarbi ne tik savanoriavimui, bet ir asmeniniam emociniam augimui, o tai labai svarbu norint tobulėti ir judėti pirmyn – antrina kitos būsimos PML savanorės.
Nori tapti Pagalbos moterims linijos savanoriu?
VILNIUJE: registruokis ir gauk daugiau informacijos el. p: [email protected]
KAUNE: registruokis ir gauk daugiau informacijos el. p: [email protected]
KLAIPĖDOJE: registruokis ir gauk daugiau informacijos el. p: [email protected]
Visi užsiregistravusieji bus informuoti apie naujai renkamas savanorių grupes.
IŠDRĮSK NEBEKENTĖTI!
Skambink: 8 800 66366
Visą parą
Rašyk: [email protected]
Į laiškus atsakome per 1 dieną
Parengė: Aušra Matulaitytė