Sausio 25-ąją, pirmą kartą pasaulyje UNESCO iniciatyva minimą Tarptautinę moterų daugiašaliuose santykiuose dieną, Mykolo Romerio universitete (MRU) surengta diskusija „Moterų lyderystė tarptautinėje arenoje: kėdė prie stalo ar teisė priimti sprendimus?“. Atviroje diskusijoje aptarti iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos ir pasaulio moterys, siekdamos lygiomis teisėmis su vyrais dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir siekti tarptautinės karjeros.
Moterys vis dar turi ginti savo teises
„Dar 2000 metais Jungtinių Tautų Saugumo Taryba rezoliucijoje „Moterys, saugumas, taika“ konstatavo, kad moterų ir vyrų nelygybė yra ir tarptautinio saugumo bei taikos užtikrinimo problema“, – atidarydama diskusiją priminė MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė, Europos universitetų rektorių asociacijos ( EWORA) valdybos narė ir Pasaulio universitetų asociacijos (IAU) tarybos narė.
„Paradoksalu, bet šiandien šalis, nuolatinė Saugumo Tarybos narė, kariauja prieš savo kaimyninę šalį, Jungtinių Tautų narę. Už tėvynę, laisvę ir demokratiją petys į petį kovoja Ukrainos vyrai ir moterys. Deja, žūstančiųjų skaičiai auga, ir ne tik karo fronte, – kasdien karas pareikalauja civilių aukų. Žūsta ir Rusijos piliečiai. Tačiau prieš karą protestuojančių Rusijos moterų balso beveik negirdime, – jis užslopintas. Beje, Kremliaus diktatoriaus vyriausybėje nėra nė vienos ministrės“, – sakė MRU rektorė.
„Ten, kur nėra demokratijos, moterys pirmiausia turi kovoti dėl savo pilietinių ir politinių teisių, kad galėtų daryti įtaką valdžios sprendimams. Deja, net mūsų moderniame amžiuje yra šalių, kur moterys vis dar turi ginti savo teises, įskaitant teisę į švietimą ir mokslą. Mes turime joms padėti“, – pažymėjo prof. dr. I. Žalėnienė.
Svarbi išmintimi ir vertybine pozicija grįsta moterų lyderystė
„Lietuva gali didžiuotis laisve ir demokratija, kurios sąlygomis gali stiprėti ir Lygių galimybių politika“, – akcentavo MRU rektorė prof. dr. I. Žalėnienė. Pavyzdžiui, 1990 m. atkūrus nepriklausomą valstybę, pirmajai Lietuvos Respublikos Vyriausybei vadovavo moteris, tačiau visi 17 ministrų ir abu vicepremjerai buvo vyrai. Aštuonioliktajai Lietuvos Vyriausybei vadovaujančios Ingridos Šimonytės ministrų kabinete 6 moterys iš 14-os ministrų. Rektorė pasidžiaugė, kad keturios šios Vyriausybės ministrės yra MRU alumnės. Tačiau tarp 11-kos Lietuvos valstybinių universitetų rektorių – tik 4 moterys.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Miglė Mašanauskienė sakė, kad šiandieninei visuomenei, bandančiai įvertinti pandemijos padarytą žalą ir atsigauti, išgyvenančiai artimoje kaimynystėje Rusijos vykdomą žiaurų karą Ukrainoje, kaip niekad svarbi moterų lyderystė, grįsta išmintimi, empatija, gebėjimu girdėti kitą ir komunikuoti vertybinę poziciją.
„Moterų vaidmuo yra būtinas, siekiant sėkmingai puoselėti taikos kultūrą, kurti teisės viršenybės principu, demokratinėmis vertybėmis grįstą, įtraukesnę, emociškai sveikesnę ir atsparesnę visuomenę. Labai džiaugiuosi, kad Lietuva yra tarp šalių lyderių, kur moterys yra drąsios ir stiprios tarptautinėje politikoje, tačiau, deja, skaičiai rodo, kad jų vis dar mažuma“, – sakė M. Mašanauskienė.
„Lyčių lygybės prioritetas ir vis dar pilnai neatsispindi valstybės valdyme. Lietuvoje gyvena moterys ir vyrai, tačiau iš 60 merų savivaldybėms vadovauja 4 merės, Seime yra 38 Seimo narės, tai tik trečdalis viso Seimo“, – pastebėjo Rugilė Butkevičiūtė, viena iš VŠĮ „Ribologija“ įkūrėjų. – „Lietuvoje tik 2,8 milijono gyventojų, todėl itin svarbu atskleisti kiekvieno žmogaus, nepriklausomai nuo lyties, potencialą prisidėti prie valstybės kūrimo ir valdymo bei Lietuvos interesų atstovavimo tarptautinėje erdvėje“.
Siekis – užtikrinti realias, o ne formalias lygias galimybes
Didelio auditorijos dėmesio ir klausimų sulaukė Europos Parlamento narė, Kovo 11-osios akto signatarė, pirmoji Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
„Supratimas, kad mūsų nepriklausomybė bus laikina, jeigu Lietuva neįstos į NATO, man buvo stipri motyvacija sistemingai dirbti gynybos srityje”, – sakė R. Juknevičienė. Jos nuomone, atsakingų pareigų vykdymas kainuoja daug pastangų ir sveikatos, todėl moterys nėra linkusios atkakliai konkuruoti dėl pareigų. Tačiau Lietuvos moterų įsitraukimas į aktyvią įvairių sričių veiklą yra didelis, tad šiuo požiūriu artėjame prie skandinavų.
Aptardamos moterų motyvaciją siekti tarptautinės karjeros, būtinybę sutelkti pastangas prieš neapykantos kalbą, diskriminaciją lyties pagrindu ir kitus trukdžius siekti lyčių lygybės nacionaliniu ir globaliu mastu, savo patirtimi dalijosi Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Kristina Belikova, Britų Tarybos Lietuvoje vadovė Ona Marija Vyšniauskaitė ir MRU Teisės fakulteto dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė. Jos kvietė moteris netylėti, kai jaučiasi diskriminuojamos ar pažeidžiamos jų teisės.
„Gražaus kabineto dideliais langais ir „direktoriaus“ kėdės negausime, sėdėdamos paskutinėje eilėje ir neužduodamos klausimų“, – teigė Ona Marija Vyšniauskaitė.
„Lietuvos, kaip nedidelės valstybės, atstovių įsitraukimas į veiklą svarbiose tarptautinėse organizacijose visuomet bus sudėtingas, jei pati valstybė neįsivardins tokio prioriteto ir neplėtos specialių programų. Tokias programas turi kitos šalys, skatindamos geresnį savo šalies reprezentavimą”, – teigė MRU Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė.
Didelę darbo patirtį daugiašaliuose formatuose turinti profesorė atkreipė dėmesį, kad nacionaliniu mastu vis dar nepavyksta užtikrinti realias, o ne formalias lygias galimybes, todėl šios problemos persikelia ir į tarptautinius procesus.
Moterų indėlis formuojant užsienio politiką yra itin ryškus nuo Jungtinių Tautų Chartijos rengimo ir pasirašymo 1945 m. Tuomet Eleonora Ruzvelt su grupe moterų iš viso pasaulio svariai prisidėjo rengiant ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją – siekė įtvirtinti laisvės, lygybės ir nediskriminavimo principus. Nuo tada moterys užima svarbias lyderiaujančias pozicijas tarptautinėse organizacijose siekiant užtikrinti lyčių lygybės, taikos ir žmogaus teisės principus bei vienodas visų galimybes dalyvauti priimant sprendimus. Tačiau, šiuo metu tik 23% moterų sudaro delegacijas Jungtinių Tautų taikos palaikymo procesuose.
Diskusijos „Moterų lyderystė tarptautinėje arenoje – kėdė prie stalo ar teisės priimti sprendimus“ organizatoriai – Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Moterų informacijos centras, VšĮ „Ribologija“.
Visą MRU rektorės prof. dr. Ingos Žalėnienės kalbą rasite čia.