Šiais metais pažymime didelį demokratijos, pilietiškumo ir nevyriausybinių organizacijų prasmingos veiklos rezultato – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priėmimo dvidešimtmetį. Tai buvo ne tik milžiniškas žingsnis įtvirtinant lygias galimybes, bet ir veiksmas, pakeitęs visą visuomenę.
Įstatymo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kūrimo istorija dalijasi viena iš iniciatorių – Moterų informacijos centro valdybos pirmininkė, dr. doc. Giedrė Purvaneckienė.
Pradžia ir užsienio patirtis
Po Nepriklausomybės atkūrimo susikūrusios moterų nevyriausybinės organizacijos užmezgė ryšius su užsienio šalių nevyriausybinėmis organizacijomis, pradėjo dalyvauti konferencijose moterų ir lyčių lygybės klausimais. Greitai jos pastebėjo, kad kitose šalyse veikia atskiri įstatymai, ginantys lyčių lygybę, yra lyčių lygybės kontrolieriai (Ombudsmenai). Pastebėjome, kad jų veikla duoda žymius rezultatus. Jie ne tik sprendė įvairias bylas, bet ir atliko švietėjišką darbą. O tas labai keitė visuomenės kultūrą. Įvairiuose moterų ar moterų organizacijų susibūrimuose pradėjome svarstyti panašaus įstatymo ir kontrolieriaus mechanizmo sukūrimą Lietuvoje. 1994 m. Vyriausybė ir nevyriausybinės moterų organizacijos pradėjo rengtis Jungtinių Tautų IV pasaulinei konferencijai moterų klausimais. Prie Vyriausybės buvo sukurtas pasirengimo šiai konferencijai Lietuvos komitetas, jo veiklą pagal projektą finansavo Jungtinių Tautų vystymo programa. Viena iš šio projekto veiklų buvo Lietuvos moterų padėties įvertinimas teisiniu aspektu ir Pirmojo Lyčių lygių galimybių įstatymo parengimas. Pirmąjį projektą, bendradarbiaudama su kitais Lietuvos teisininkais, parengė Teisingumo ministerijos vyr. specialistė Aušra Bernotienė.
Lyčių lygių galimybių įstatymo rengimą konsultacijomis rėmė ir Šiaurės šalių ministrų taryba, ir Europos taryba. Europos Tarybos Lygybės sekcija finansavo pirmojo įstatymo teisinę ekspertizę ir tarptautinį seminarą „Lygios teisės ir galimybės“, kuris įvyko Vilniuje 1995 m. spalio 20-21 d. Šiame seminare buvo pristatytas pirmasis Lyčių lygių galimybių įstatymo projektas, apie Lyčių lygybės aktus pranešimą darė žymi Islandijos teisininkė Lara Juliusdotir, buvusi Islandijos Lygaus Statuso Tarybos pirmininkė. Ji buvo viena iš Islandijos Lygaus statuso akto autorių ir atliko Lietuvos Lyčių lygių galimybių įstatymo pirmojo projekto teisinę ekspertizę.
Moterų vienybės ir diplomatijos galia
Seminare buvo sudaryta darbo grupė galutinai parengti Lygybės įstatymo projektą. Grupė toliau tobulino įstatymo projektą. 1996 m. įstatymo tolesnis rengimas persikėlė į Seimą, į kurį išrinkta Rasa Melnikienė ėmėsi iniciatyvos pateikti įstatymą Seime. Ji įkūrė parlamentinę Moterų grupę, į kurią įėjo visų Seimo frakcijų moterys. Jos vieningai palaikė Lyčių lygių galimybių įstatymo idėją. Seime buvo sudaryta darbo grupė įstatymo projektui tobulinti. Ją sudarė ir moterys, ir vyrai. Aišku, daugiausiai darbo ir energijos šiam procesui skyrė Rasa Melnikienė. Ši darbo grupė papildė įstatymo projektą nuostatomis dėl seksualinio priekabiavimo. Rasa buvo nusiteikusi optimistiškai. Atvirai sakant, aš pati labai skeptiškai žiūrėjau į įstatymo straipsnius dėl seksualinio priekabiavimo, nes bijojau, kad Konservatorių daugumos Seimas vien dėl jų gali atmesti visą įstatymą. Tačiau Rasa buvo labai diplomatiška, ji kalbėjosi su daugeliu įtakingų Seimo narių, nuteikė juos balsuoti už įstatymą. O įstatymą Seimo posėdyje pateikė Andrius Kubilius, ir priešininkai „buvo nuginkluoti“.
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą 1998 m. gruodžio 1 d., jis įsigaliojo 1999 m. kovo 1 d. 1999 m. balandžio 20 d. buvo paskirta pirmoji moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierė. 1999 m. gegužės 25 d., vadovaujantis Konstitucijos 73 straipsnio nuostatomis, buvo įsteigta Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.