Aut. Dovilė Rūkaitė
Moterų informacijos centras renka „Lygiausią metų darbovietę“ jau dešimt metų. Ir nors mažais žingsneliais lygybės principai įsitvirtina mūsų šalyje, moterų ir vyrų lygios teisės ir galimybės darbe nepraranda aktualumo.
Šiais metais Moterų informacijos centras sveikina „Telia“ ir kartu džiaugiasi modernios kompanijos pasiekimais užtikrinant lygias galimybes darbe. Ši kompanija turėtų tapti dar vienu sektinu pavyzdžiu, nes čia tiek moterims, tiek vyrams užtikrinamos vienodos sąlygos dirbti, atsiskleisti, ilsėtis, derinti šeimos ir darbo pareigas.
Kompetentinga ekspertų komisija, kurią sudarė moterų informacijos centro, socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, lygiu galimybių kontrolieriaus tarnybos, lygiu galimybių plėtros centro, Šiaulių universiteto lyčiu studijų centro atstovai, beveik vienbalsiai atidavė balsus šiai įmonei už nuoseklų ir apgalvotą darbą lyčių lygybės srityje bei profesionalų požiūrį.
Ypač vertiname bendrovės iniciatyvą, skatinančia merginas siekti karjeros technologijų srityje.
Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Telia Lietuva“ teisės vadovė sako:
„Mums itin svarbi niša – moterys technologijų pasaulyje. Potencialas čia be galo didelis. Esame pirmosios mentorystės programos Lietuvoje, skirtos studentėms ir profesinį kelią pradėjusioms moterims, kurias domina karjera technologijų sektoriuje, pagrindinis partneris. „Women Go Tech“ pirmieji metai parodė, kiek merginų ir moterų domisi, puikiai išmano šią sritį, o prasidėjus antrajam sezonui jau skaičiavome rekordinius norinčiųjų dalyvauti skaičius. Mūsų siekis – didinti technologines pozicijas tiek pas mus, tiek kitose organizacijose, užimančių moterų skaičių. Šios pozicijos yra ne tik geriau apmokamos, bet ir suteikia kur kas daugiau karjeros galimybių, tarp kurių didelė dalis yra vadovų pozicijos. Šios programos sėkmė jau turi atgarsių užsienyje – „Telia Lietuva“, perduodama savo patirtį, inspiravo kolegas iš Estijos ir Danijos kartu su partneriais imtis panašių iniciatyvų.“
Kitų metų pradžioje prasideda antroji moterims skirta mentorystės „Women Go Tech“ programa, kurios pagrindinis partneris yra IT ir telekomunikacijų bendrovė „Telia“. Šiemet programoje norėjo dalyvauti beveik pusė tūkstančio Lietuvos moterų – 80 proc. daugiau nei pernai. Iš kandidačių į pusę metų trunkančią mentorystę dalyvėmis atrinkta apie 70 moterų, beveik du kartus daugiau nei pernai.
„Su „Women Go Tech“ gimsta verslo sėkmės istorijos, drąsūs asmeniniai apsisprendimai ir nauja profesinė patirtis, kuri padės moterims sėkmingai dirbti technologijų srityje. Toks susidomėjimo šia programa augimas rodo stiprų ir vis labiau didėjantį moterų norą įsilieti į technologijų sritį, pritaikyti savo gebėjimus naujoje aplinkoje, tyrinėti ir išnaudoti atsiveriančias galimybes“, – sako „Telia“ teisės ir korporatyvinių reikalų vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters. Šiemet programoje dalyvauja penkių skirtingų „Telia“ veiklos sričių profesionalai mentoriai.
„Women Go Tech“ organizatoriai tiki, kad palaipsniui technologijų pasaulį pažins vis daugiau moterų, atsiras ryškių sėkmės pavyzdžių, todėl išnyks nematomos kliūtys bei stereotipai, kurie iki šiol trukdo ar atgraso rinktis IT sritį.
Lygių galimybių ir situacijos darbinėje erdvėje pokyčiai per tuos dešimt metų, kai organizuojamas konkursas, akivaizdūs. Tai rodo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikla. Pasak Donato Paulausko, tarnybos komunikacijos skyriaus patarėjo
Per šiuos metus iki gruodžio mėn. pradžios kontrolieriaus tarnyba gavo 57 skundus, susijusius su darbo santykių sritimi. Tačiau bendras kreipimųsi skaičius buvo gerokai didesnis. Šiemet registruota virš 300 kreipimųsi dėl galimos diskriminacijos būtent darbo santykių srityje. Dvigubai daugiau negu praėjusiais metais, kai tokių buvo 155.
Nemažai tyrimų buvo atlikta dėl diskriminuojančių darbo skelbimų, kuriuose darbdaviai atitinkamas pareigas užimti dažniausiai siūlė moterims. Tačiau pasitaiko ne tik lyties, bet ir amžiaus reikalavimų. Pavyzdžiui, vienas darbdavys ieškojo „jaunatviškos išvaizdos indų plovėjos“, pabrėždamas ir amžiaus, ir lyties reikalavimus.
Kokie stereotipai neleidžia siekti lygybės ir įvairovės darbe – juk tyrimai tvirtina, kad lygybė pelninga!?
Tai gali būti įvairios išankstinės nuostatos, kad, tarkime, moteris bus prastesnė darbuotoja, nes jai labiau nei darbas rūpės vaikai, šeima, namų rūpesčiai, ji nebus tokia gera lyderė, nesugebės sutelkti komandos, sprendimus priiminės vadovaudamasi jausmais ir emocijomis.
Klaidingi stereotipai darbe gali paveikti ir kitas visuomenės grupes, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus darbuotojus, jei laikomasi įsitikinimo, kad jie nesugebės prisitaikyti prie darbo aplinkos, negalės kokybiškai atlikti užduočių ir pan. Visi šie įsitikinimai trukdo pamatyti ir įvertinti tikrąsias darbuotojų kompetencijas ir talentus.
Darbo kodekso 26 str. „darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais“ numato, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra >50, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemones.
Siekiant įgyvendinti šią Darbo kodekso nuostatą, rekomenduotume įmonėms planuoti ir taikyti konkrečias lygių galimybių priemones, taip pat – nepamiršti jas prižiūrėti ir vertinti, nes tą irgi numato kodeksas. Tam, kad lygių galimybių politika būtų efektyvi, pirmiausia įmonėms siūlome išsitirti lygių galimybių situaciją savo viduje. Tuomet atitinkamai pagal poreikius sukurti lygių galimybių strategiją ir veiksmų planą su konkrečiomis priemonėmis, o jas įgyvendinus – įvertinti priemonių poveikį. Rekomenduojamų priemonių sąrašą galima rasti tinklalapyje www.lygybe.lt ( http://lygybe.lt/lt/lygiu-galimybiu-politikos-priemoniu-rekomendacijos ).
Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis, vertindamas jaunimo ir vyresnės kartos nuostatas dėl lygių galimybių, sako:
Nuostatos skiriasi ir nuolat keičiasi, tačiau reiktų remtis statistika. Situacija yra liūdnesnė nei norisi tikėtis. Viskas labai priklausi nuo to kokioje socialinėje aplinkoje mes esame. Jei gyvename tarp išsilavinusių kritiškai mąstančių žmonių – viskas atrodo gerai ir gražiai. Tačiau jei turi santykį su įvairioms socialinėmis grupėmis, su socialinės rizikos, skurdą patiriančiomis balansas nusvyra į kitą pusę ir tai jau nebeatrodo gražiai.
Ar turi jaunimas kažkokių specifinių problemų susijusių su lygių galimybių samprata?
Manau, kad jaunimas, kaip ir kiti, pirmiausia turi susirasti informaciją, kuri reikalinga pasverti, tačiau tam reikia įgūdžių, reikia mokėti vertinti situaciją ko mums labiausia ir trūksta. Tokie įgūdžiai leistų įvertinti lyčių lygybės aspektą kaip struktūrinį elementą. Tada galima būtų priimti tinkamus sprendimus. Spragos atsiranda jau šeimoje, švietimo sistemoje yra pakankamai gilios, ir labai priklauso nuo asmens bei jį supančios socialinės aplinkos. Jei žmogus patenka kur apie tai diskutuojama, situacija kritiškai vertinama – jis sėkmingai auga, supranta, domisi, save papildo. O jei ne – jis tiesiog egzistuoja.
Ar aktuali lygiausios darbovietės samprata šiandien?
Labai aktuali! Daugumoje įmonių, organizacijų dirba skirtingi žmonės ir kai jie visi dirba lygiomis teisėmis, natūraliai atmosfera tampa draugiškesnė, atviresnė, mažiau streso kyla, mažiau nepasitenkinimo ir pan. Taip turėtų būti ne tik įgyvendinimo lygmenyje, bet ir vadovavimo lygmenyje. Nors mūsų organizacijos įstatuose nėra įrašytas reikalavimas įtraukti vyrų ir moterų vienodai, visi turi teisę kandidatuoti. Tačiau mes visada pabrėžiame ir skatiname kandidatuoti į mūsų valdybą laikantis lyčių balanso.
Koks panašių iniciatyvų tikslas propaguojant lygiausios darbovietės principus?
Įtraukti žmonės, akivaizdu, yra laimingesni! Kai yra balansas tarp darbų pasiskirstymo, darbuotojai neperkrauti, atsiranda pajamų lygybė, niekas nepradeda naudoti savo galios nes gauna daugiau pinigų, nepriiminėja už kitus sprendimų, mažiau uždirbantys netampa pažeidžiami. Atsiradus galios ir pajamų lygybei žmonės tampa artimesni, visuomenė tampa glaudesnė ir natūraliai aplinka skatina kūrybiškesnį ir sėkmingesnį visuomenės augimą.
Gerasis pavyzdys praktikoje
Darbuotojų vyrų ir moterų turi būti po lygiai! Tolerantiško jaunimo asociacijoje dirbome, kol pavyko tai pasiekti. 50-50 ir visi laimingi!
Straipsnis parengtas pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektą (2017) NOBR-135.