Tikriausiai kiekvienas nešiojamės prisiminimus iš mokyklos, kurioje mokėmės, vieniems tai buvo džiugus metas, kitus lydėjo patyčios ar smurtas. Nors laikai keičiasi, tos pačios moksleivių problemos išlieka iki šių dienų. Tą pastebi ir Moterų informacijos centro programų vadovė, lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė, sakydama, jog šių dienų moksleiviai susiduria su labai panašiomis problemomis, su kuriomis susidurdavo ir ankstesnės kartos jaunuoliai, bei dalijasi priemonėmis, kurios šią situaciją galėtų padėti keisti.
Moksleiviai stereotipų gniaužtuose
Nors, pasak Moterų informacijos centro programų vadovės, lyčių lygybės ekspertės Rugilės Butkevičiūtės, šių dienų mokykloje jau daugiau dėmesio skiriama emociniam intelektui bei moksleiviams, tačiau stereotipų prasme situacija nėra labai pakitusi.
„Matau daugiau darbuotojų, kurie prisiliečia prie moksleivių ugdymo. Tai ne tik mokytojai, bet ir mokytojų padėjėjai, kurie būna su vaikais ir stebi jų ugdymo procesą bei sunkumus, su kuriais moksleiviams tenka susidurti. Mokyklose taip pat yra socialiniai darbuotojai, psichologai, kurie dirba su vaikais skirtingais pjūviais, atsižvelgdami į jų poreikius. Kitą pagrindinį skirtumą nuo mano laikų mokyklos ir šiandieninės mokyklos įvardinčiau moksleivių užimtumą. Šių dienų moksleiviai yra užimti būreliais ir kitomis veiklomis, tad laisvo laiko jie turi žymiai mažiau nei turėdavome mes“, – pastebi ekspertė.
Tačiau nepaisant šių skirtumų, R. Butkevičiūtė sako, jog stereotipų prasme mokyklose situacija, deja, nėra smarkiai pakitusi. „Įvairių mokymų metu mes turime užsiėmimą, kai prašau moksleivių surašyti lūkesčius, kurie yra keliami merginoms ir kurie yra keliami vaikinams arba asmenims, kurie savęs neidentifikuoja kaip mergina ar kaip vaikinas. Kai moksleiviai surašo tuos lūkesčius išvaizdai, charakteriui, dalykų pasirinkimui, nustembu, jog tai yra tie patys dalykai, kuriuos surašyčiau aš ar kiti suaugusieji.“
Anot Rugilės, apklausos rezultatai parodo, jog ir šių dienų moksleiviai susiduria su labai panašiomis problemomis, su kuriomis susidurdavo ankstesnės kartos jaunuoliai. „Vis dar matau norą išsiskirti, būti kažkuo kitu bei suaugusių nesupratimą, kokie moksleiviai nori ir gali būti. Mane nustebino jaunuolių klausimai apie santykius. Kai buvau moksleivė, aš neturėjau reikiamos informacijos, kaip megzti sveikus santykius su draugais, romantinius santykius su vaikinais, deja, dabar mes turime lygiai tą pačią situaciją, nes vis dar labai mažai kalbama šiomis temomis“, – pažymi lyčių lygybės ekspertė.
Smurtas, seksizmas ir patyčios mokyklose
R. Butkevičiūtė sako, jog vienas iš dalykų, kaip mes galime kovoti su smurtu, seksizmu ir patyčiomis mokyklose yra paties jaunimo įtraukimas į šį procesą. Svarbu, kad tai nebūtų tik suaugusiųjų paskaitos, pagal kokią nors žinomą programą.
„Su Moterų informacijos centru vedame nemažai programų moksleiviams ir viena iš programų, kad ne tik mes mokome moksleivius, bet apmokyti moksleiviai veda pamokas bei dirbtuves kitiems moksleiviams. Įtraukiame ir juos, kad jie kalbėtų apie tai, apie ką nori kalbėti, kaip jie patys mato patyčių bei seksizmo temas, ir tada galime sulaukti įvairių puikių rezultatų“, – sako Moterų informacijos centro programų vadovė.
R. Butkevičiūtė pažymi, jog svarbu moksleivius mokyti, kaip tinkamai reaguoti į neapykantos kalbą, seksizmą, patyčias. „Yra šimtai būdų, kaip galima reaguoti į tas situacijas, bet mes jų nežinome, o kai nežinome, reaguojame taip, kaip esame išmokę reaguoti. Tada dažniausias atsakymas į smurtą būna smurtu arba tyla.“
Lyčių lygybės ekspertė pabrėžia buvimo lyderiu pozityviai kuriant pasaulį, o ne smurtiniais veiksmais svarbą. „Jeigu mes nekalbėsime sveikų santykių tema, tai vaikams, pradedant nuo 6 ar 7 metų amžiaus, vis tiek bus įdomu, kas yra romantika, seksas ir pan,, tad jie šią informaciją tikrai išsiaiškins.“
R. Butkevičiūtė pastebi, kad jeigu mes nemokome vaikų, jaunuolių apie sveikus santykius, jie mokosi iš pornografijos, o pornografija turi tokią pačią įtaką kaip rūkymas arba alkoholio vartojimas. Todėl kartu su partneriais sukūrė programą 9pamoka.lt: „Devinta pamoka galėtų būti privaloma pamoka bent jau kartą per savaitę žmogaus teisių tema. Šiuo metu tai yra portalas apie sveikus santykius. Jis skirtas jaunuoliams, tėvams, kurie nežino kaip kalbėti su savo vaikais, nes su jais niekas šiomis temomis nekalbėjo. Tuo tarpu mokytojai ten gali rasti įdomių veiklų, ką veikti su jaunimu pamokų metu, kurios jau yra išbandytos praktikoje“, – pasakoja Moterų informacijos centro programų vadovė.
Viso pokalbio su lyčių lygybės eksperte Rugile Butkevičiūte galite pasiklausyti Moterų informacijos centro tinklalaidės „Daugiau Tavęs – Mažiau stereotipų“ pirmame epizode.