Moterys vis dar nėra saugios, ne tik viešojoje erdvėje, bet ir savo namuose.
2024 m. lapkričio 25 d. Eurostatas, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas paskelbė pagrindinius Europos Sąjungos (ES) tyrimo dėl smurto dėl lyties tyrimo rezultatus. Kadangi teko dalyvauti Eurostato darbo grupėje, kuri rengė šio tyrimo klausimyną, nekantriai laukiau rezultatų. Deja, rezultatai neramina dar labiau nei iki šiol. Europos Sąjungoje apie 50 milijonų 18-74 m. amžiaus moterų, ar kitaip tariant kas trečia moteris (30,7 %) gyvenime yra patyrusi fizinį smurtą arba grasinimus ir (arba) seksualinį smurtą. Tuo tarpu Lietuvoje – 25,2 % moterų patyrė minėtą smurtą. Tik nesidžiaukime, kad smurtą patyrusių moterų dalis žemesnė už ES vidurkį, nes priežasčių gali būti daug: pakantumas smurtui, skaudžios patirties sumenkinimas ar tiesiog nenoras ją prisiminti. Šalyse, kur yra ne tik tinkama įstatyminė bazė draudžianti visų formų dėl lyties smurtą, bet ir tinkamai pasirengę teisėsaugos pareigūnai, specializuoti pagalbos centrai, smurtinį elgesį smerkiančios nuostatos, daugiau moterų tyrimų metu praneša apie patirtą smurtą. Jei nagrinėsime smurto patyrimą nuo partnerio, tai matysime, kad moterų, patyrusių tokį smurtą, skaičius Lietuvoje skaičius tik nežymiai skiriasi nuo ES vidurkio. Fizinį smurtą arba grasinimus ir (arba) seksualinį smurtą nuo partnerio patyrė 16,6 % moterų (ES – 17,7 %).
Vis labiau neramina, kad labai mažai moterų kreipėsi pagalbos į institucijas. 20,5 % moterų ES nurodė, kad jos kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą ar socialinių paslaugų teikėją, tik 13,9 % į policiją, ir dar mažiau – tik 6,4 % – kreipėsi į pagalbos liniją arba paramos aukoms tarnybą. Tai rodo, kad dauguma smurto atvejų nesulaukia policijos, medikų ir kitų paslaugų teikėjų dėmesio, o daugelis nukentėjusiųjų turi susidoroti su savo išgyvenimais be profesionalios pagalbos.
Lyginant smurto dėl lyties paplitimą pagal amžiaus grupes, 35 % moterų jauniausioje amžiaus grupėje (18-29 metų) nurodė patyrusios smurtą dėl lyties, o vyriausioje amžiaus grupėje (65-74 metų) – 24 %. Tai gali būti paaiškinama arba smurto augimu, arba tuo, kad vyresnės moterys linkusios nesureikšminti patirto smurto.
Stereotipines Lietuvos gyventojų nuostatas dėl smurto prieš moteris atskleidė Eurobarometro „Lyčių stereotipai – smurtas prieš moteris” duomenys. Jie parodė, kad Lietuvos gyventojų nuostatos yra daug stipriau stereotipizuotos nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Jei 92 % respondentų Europos Sąjungoje mano, kad nepriimtina, jei vyras kartais trenkia sutuoktinei ar partnerei, tačiau Lietuvoje tai yra nepriimtina beveik dvigubai mažiau apklaustųjų (55 %). Reiškia, tik kiek mažiau nei pusė apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad normalu, jei vyras karts nuo karto trenkia savo sutuoktinei ar partnerei. Deja, smurtas Lietuvoje ne tik egzistuoja, bet ir beveik pusė Lietuvos gyventojų jį pateisina.
29 % apklaustų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išgalvoja ar perdeda pareiškimus apie smurtą ir išprievartavimą, kai tuo tarpu ES taip mano beveik dvigubai mažiau (17 %). Tokios nuostatos, kaltinančios smurtą patyrusias dar labiau atgraso nuo savo atvejų pranešimo ir pagalbos kreipimosi.
Su nuostata, kad jei moteris su kuo nors dalijasi intymiomis nuotraukomis, ji yra bent iš dalies yra atsakinga už tai, jei nuotrauka platinama internete be jos sutikimo, nesutinka 34 % apklaustųjų ES ir daugiau nei du su puse kartų mažiau su tuo nesutinkančių (14 %) Lietuvoje. Tai irgi rodo ydingų nuostatų, kad atsakinga nukentėjusi (86 %), o ne smurtautojas, vyravimą šalyje.
Kaip manote, smurto prieš moteris mastai nemažėja, todėl būtina užtikrinti pagalbos ir paslaugų prieinamumą, smurtą patyrusioms. Tam reikalingas nuoseklus finansavimas bei visuomenės švietimas, kad visuomenė žinotų kur kreiptis, patyrus fizinį, seksualinį, psichologinį ar kibernetinį smurtą. Taip pat būtini reguliarūs specialistų mokymai kaip jautriai ir savalaikiai padėti nukentėjusiems. Būtina neatidėliojant perkelti ES Direktyvoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje numatytus standartus į Lietuvos įstatyminę bazę, išplečiant juos kad užtikrintų apsaugą, pagalbą ir paslaugas dėl visų smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje formų.
Jurgita Pečiūrienė, sociologė, Moterų informacijos centro valdybos narė
Pagalbą patyrusioms smurtą artimoje aplinkoje teikia Moterų informacijos centras, tel.: +37065095216, https://lygus.lt
Patyrios seksualinį smurtą gali kreiptis tel.: + 37066169990 , http://prabilk.lt
Šaltiniai:
Europos Komisija. Lyčių stereotipai – smurtas prieš moteris. Greitoji Eurobarometro apklausa 544 (2024)
FRA, EIGE, Eurostat (2024). EU gender-based violence survey – Key results. Experiences of women in the EU-27, Publications Office of the European Union, Luxembourg