Aidano istorija
Aidan yra 23 metų amžiaus vyras, kuris jau metus dirba padavėju bare skirtame turistams. Jis gimė Singida (Tanzanija), tačiau turėjo išvykti į Nungwi (Zanzibaras – pusiau autonominis Tanzanijos regionas) ieškodamas darbo. Atstumas iki jo gimtojo miesto, kur vis dar gyvena Aidan šeima, yra 60 km sausuma Zanzibare užtruktų 1,5 val. laivu ir daugiau nei 700 km Tanzanijos sausuma. Kelionė namo kainuoja apie 3 vidutinius Aidano darbo užmokesčius.
Jis dirba bare kiekvieną dieną nuo 6 ryto iki 10 valandos vakaro, už darbą gaudamas 100000 TSH ( tai yra apie 50 eurų), tai yra nedidelė alga. Aidan bosas yra iš Zanzibaro ir nenori kelti atlyginimo, nes čia mokesčiai yra dideli, o verslas sunkai sekasi. Aidanui patinka jo darbas, tačiau jis norėtų uždirbti daugiau. Jam sunku įsigyti naujų drabužių ar net susimokėti už kambarį. Mažas kambarys su vonia bet be vandens kainuoja 30000 THS (apie 15 eurų). Dalį uždirbtų pinigų Aidanas siunčia namo.
Aidanas norėtų vesti, bet prieš tai jis turėtų „išsipirkti“ nuotaką, tai yra 3 karvės ( vienos kaina apie 300000 THS) ir jam tai yra per brangu.
Aidanas neturi darbo sutarties, o jeigu jis kreipiasi į savo bosą šiuo klausimu, šis atsako, kad atsirastų labai daug laimingų ir dėkingų norinčių užimti jo vietą. Nungwi yra labai didelė darbo jėgos pasiūla. Kadangi, jis neturi darbo sutarties, jis neturi nei sveikatos nei socialinio draudimo. Jeigu jis serga maliarija – gydosi už savo lėšas. Jeigu jis jaučiais ypač blogai, gali neiti į darbą ir gauti visą darbo užmokestį.
Aidano bosas elgiasi atsakingai su darbuotojai ir yra jiems malonus, bet kartais ant darbuotojų šaukia. Jeigu klientai palieka arbatpinigių, darbuotojai gali juos pasilikti sau.
Zanzibare egzistuoja profesinės sąjungos, bet jos yra korumpuotos. Jeigu jų veikla susijusi su privačiu verslu, jos priima kyšius. Jeigu profesinių sąjungų atstovas apsilanko Aidano darbovietėje – jo viršininkas sumoka, kad šis daugiau nebeateitų.
„Gyvenimas sunkus, bet viskas yra gerai.“
Po Lietuvą keliauja paroda kuri dar neturi konkretaus pavadinimo. Tai 17 istorijų apie sunkiai dirbančius žmones, kurie tikisi sukurti gerovę savo šeimoms įvairiose Europos šalyse. Jungianti gyja tarp šių istorijų – tai Oraus darbo ir oraus gyvenimo paieškos. Orus darbas pirmą kartą buvo paminėtas 1999 metų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitoje, kurioje buvo apibrėžtas oraus darbo tikslas ne tik sukurti darbo vietą, bet ir užtikrinti darbuotojams priimtina darbo vietos kokybę. Tai ir orus darbo užmokestis ir galimybė dirbti darbą, kuris yra produktyvus, tai ir sauga darbo vietoje ir dar daugiau sąlygų. Pristatome Jūsų dėmesiui paprastų žmonių istorijas. Daugelis jų – migrantai, atvykę i Europą ieškant darbo, vietos saugiai gyventi ir auginti vaikus. Ši paroda sukurta Europos Komisijos projekto „ Orus darbas-Orus gyvenimas“ lėšomis.
Daugiau istorijų:
