Šių metų pradžioje Europos lyčių lygybės institutas pristatė naujausių tyrimų apie vyrų smurtą prieš moteris rezultatus. Ekspertų atlikti tyrimai rodo, kad viena iš trijų moterų savo gyvenime yra patyrusi fizinę ar psichologinę prievartą. Nenuostabu, jog socialinių tinklų ir itin aktyvaus interneto naudojimo laikotarpyje, remiantis ES masto apklausa („Smurtas prieš moteris. ES masto apklausa“), viena iš dešimties moterų (nuo penkiolikos metų) jau nukentėjo nuo smurto elektroninėje erdvėje. Kaip laiku atpažinti ir ar įmanoma sustabdyti šio pobūdžio smurtą?
Saugumas yra tik mitas
Internetas, socialiniai tinklai ir įvairūs internetiniai bendravimo kanalai tapo tokie geri mūsų draugai, jog dažnai pamirštame, kad už viso to gali slypėti ne tik teigiami dalykai, bet ir pavojai, apie kuriuos daugelis net nesusimąstome. Įvykus incidentui gatvėje ar namuose, galime būti tikri, jog jei kreipsimės pagalbos, mumis pasirūpins policijos pareigūnai, kitos institucijos, tačiau internetinėje erdvėje žaidžia kitokios taisyklės, o dauguma net nežino įstatymų. Yra daug smurto internetinėje erdvėje rūšių, pavyzdžiui, kibernetinis persekiojimas – kai asmuo savo aukoms pakartotinai siunčia nepageidaujamus laiškus. Internetinis priekabiavimas, susijęs su asmeniu, kuris internete susiduria su nepageidaujamomis seksualinio pobūdžio žiniomis, smurto ar neapykantos kurstymo grėsmėmis. Viena iš labiausiai nerimą keliančių smurto elektroninėje erdvėje formų yra keršto pornografija, kurią dažniausiai siunčia buvę partneriai. Jie siunčia ir platina seksualinius grafinius vaizdus ar vaizdo įrašus internetu be kito asmens leidimo ir žinios. Kai kuriose šalyse elektroninis smurtas yra prilyginamas fiziniam smurtui.
Emmos Holten istorija
Danijos žurnalistė Emma Holten maždaug prieš septynerius metus patyrė smurtą elektroninėje erdvėje. Vieną rytą ji suprato, jog kažkas įsilaužė į jos facebook‘o ir elektroninio pašto paskyras ir daugybei žmonių išsiuntinėjo jos nuogos nuotraukas. Tos nuotraukos atsidūrė ne tik kitų žmonių pašto dėžutėse, bet ir pornografijos svetainėse. Ji dar ir šiandien gauna laiškų iš vyrų, kurie pamatę jos nuotraukas, vadina ją kekše ir rašo užgaulius komentarus. Emma taip ir nesurado žmogaus, kuris nulaužė jos elektroninius duomenis, tačiau atrado būdą, kaip šią skaudžią situaciją paversti pamoka ir pagalba kitoms moterims. Ji suprato, kad labai dažnai moterys yra sudaiktinamos, paverčiamos seksualiniu objektu ne savo noru. Dauguma reklamų medijose naudoja moters kūną kaip jauką vyriškai auditorijai sužvejoti. Net ir profesionalūs modeliai ar aktorės yra įtraukiami į šį žaidimą. Norėdama atsikratyti šių stereotipų ir parodyti moters kūną tokį, koks jis yra iš tikrųjų, Emma Holten susisiekė su fotografe ir pasidarė savo pusnuogio kūno fotosesiją. Šį kartą ji užfiksavo viską: randus, nelygumus, neplokščią pilvą, nelygų įdegį ir tatuiruotės. Kadrai buvo buitiški ir nuotraukose atsispindėjo kasdienybė. Ji paviešino šias nuotraukas norėdama įrodyti, kad pirmiausiai yra žmogus, o ne seksualinis objektas. Žurnalistė teigia, jog be jos sutikimo nėra jokio seksualinio, vizualaus, priimtino vaizdo, tik prievarta ir pažeidimas.
Rekomendacijos
Nors Lietuvoje smurtas elektroninėje erdvėje dar nėra taip plačiai paplitęs, užsienyje maždaug 10 procentų buvusių partnerių grasina paviešinti savo buvusių merginų intymias nuotraukas. Net apie 60 procentų jų laikosi savo žodžio. Todėl nenuostabu, jog maždaug 90 procentų smurto elektroninėje erdvėje aukų yra moterys. Toks smurto tipas labai plačiai paplitęs tarp paauglių ir jaunesnio amžiaus žmonių, nes jie yra aktyvesni socialinių tinklų ir interneto vartotojai. Norint netapti elektroninės erdvės smurtautojų auka, labai svarbu imtis visų saugumo priemonių: nesiuntinėti savo apnuoginto ar nuogo kūno nuotraukų kitiems asmenims, net patiems artimiausiems, nelaikyti tokių nuotraukų savo kompiuteryje ar telefone bei kitose, lengvai prieinamuose vietose. Nesutikti filmuoti sekso scenų, net jei jūsų partenris to maldauja. Jei patiriate smurtą ar patyčias elektroninėje erdvėje, ekspertai rekomenduoja neatsakyti į tokio pobūdžio žinutes, nes smurtautojai minta aukos kančiomis ir skausmu. Rekomenduojama padaryti tokio laiško ar žinutės kopiją, jų gali prireikti kaip įrodymų, jei nuspręstie kreiptis į teisėsaugą.
Dėl konsultacijos galima kreiptis:
Pagalbos moterims linija, nemokama anoniminė, emocinė parama moterims ir merginoms
Telefonas: (8 800) 66366
El. pašto adresas: [email protected]
Tinklalapis: www.klausau.lt
Pamačius netinkamo, įžeidžiančio turinio informaciją: https://www.draugiskasinternetas.lt/lt
Straipsnio autorė: Aušra Matulaitytė